Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.
Nuo pasninko iš karto pereinama prie šventės linksmybių. Šis perėjimas primena, kad nėra linksmumo, kuriame nebūtų bent kiek įsimaišiusio skausmo.
Šios pakopos atspindi Galutinį ištaisymą, ir todėl yra pasakyta: „Visos šventės dings, o Purimas nedings niekada“.
Apie tai ir parašyta: „Ir visa tauta mato balsus“ (Šmot 20 – 18). Mato iš tikrųjų.
Dabar galima suprasti „indų sudužimo“ būtinumą, kaip yra aprašyta Zohare ir Ari raštuose.
Ateik pažiūrėk. Kol žmogus neįeina į „Apipjaustymo sandorį“, jis „nesusiriša“ su Kūrėjo vardu.