Pirmyn < Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.
Ir žmogui tik gimus, jau yra jame „šventa siela“, ne šventa siela būtent, o tik sielos „kita pusė“, t.y. paskutinis sielos aspektas, dėl savo mažumo dar vadinamas „tašku“.
Taigi, dabar galima apibrėžti keturis pasaulius, žinomus kabalos išmintyje kaip šventumo Acilut, Brija, Jecira ir Asija (A – B – J – A) pasauliai.
Taip pat, žiūrint į supančią gamtą, mums yra aišku, kad kiekvienoje gamtos dalyje, iš keturių gamtos lygių: negyvos, augalinės, gyvulinės ir kalbančios, mes randame tikslingą valdymą.
Visos sielos, ateityje ateisiančios į pasaulį, visos yra susijungusios viršuje, t.y. visos padalintos į vyrą ir moterį. Po to, kai ateina į šį pasaulį, t.y. šiame pasaulyje atsiskiria, ir Kūrėjas vėl sujungia santuokas.
Buvo aiškiai juntama, kad Baal aSulamas yra ne šiame pasaulyje, ir visiškai negyvena dėl savęs, tačiau kiekviena akimirka, kurią jis sutinka gyventi, yra tik dėl Kūrėjo.