הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [814] [815] [816] [817] [818] > Atgal > Atgal.

השלום ו

Taika

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

Mišna: „viskas yra duodama už užstatą, o „tinklas“ užmestas ant visų „gyvųjų“ (žmonių)“.

Praktinė Halacha (Įstatymai)

„קידושין“ ir „חופה“

I. M. Lav

Lydintieji nuotaką ir jaunikį, vadinasi שושבינים „šošvinim“. Ir todėl, kad jaunikis savo vestuvių dieną yra panašus į karalių, o jaunoji - į karalienę - juos turi lydėti palyda.

Praktinė Halacha (Įstatymai)

בר־מצווה „Bar-micva“

I. M. Lav

Mišna traktatas Avot 1 skyriuje nustato: „Nuo penkių metų - mokosi Rašytinę Torą, nuo dešimties - Mišną, nuo trylikos - vykdo visas priedermes“.

Praktinė Halacha (Įstatymai)

Palaiminimai נהנין „nehenin“

I. M. Lav

Kūrėjas, sutvėręs žemę ir visa, kas joje, dovanoja mums teisę naudoti visa tai mūsų gerovei – vienok tik po to, kai išreikšime pripažinimą to fakto, kad būtent Jis mums duoda šį gėrį. Reiškia, prieš gaunant kokią nors naudą ar malonumą iš šio pasaulio, privalu pasakyti palaiminimą.