Pirmyn < [1]  [2]  [3]  [4]  [5]  [6] > Atgal.

לֹא-יָמוּשׁ סֵפֶר הַתּוֹרָה הַזֶּה מִפִּיךָ, וְהָגִיתָ בּוֹ יוֹמָם וָלַיְלָה, לְמַעַן תִּשְׁמֹר לַעֲשׂוֹת, כְּכָל-הַכָּתוּב בּוֹ Neleisi šiai Toros knygai pasitraukti tau nuo lūpų, bet kartosi Ją dieną ir naktį, kad ištikimai laikytumeisi visko, kas Joje parašyta.

( Jehošua 1,8 )

יִרְאַת יְהוָה, רֵאשִׁית דָּעַת „Kūrėjo baimė - pažinimo pradžia“.

( Mišlei 1,7 )

רֵאשִׁית חָכְמָה, יִרְאַת יְהוָה „Išminties pradžia – Kūrėjo baimė”

( Tehilim 110,10 )

וְיָדַעְתָּ הַיּוֹם, וַהֲשֵׁבֹתָ אֶל-לְבָבֶךָ, כִּי יְהוָה הוּא הָאֱלֹהִים, בַּשָּׁמַיִם מִמַּעַל וְעַל-הָאָרֶץ מִתָּחַת: אֵין, עוֹד. „Ir sužinojai šiandien ir priėmei širdimi, kad Kūrėjas yra Dievas danguje viršuje ir žemėje apačioje nėra kito.“

( Dvarim 4,39 )

אַשְׁרֵי הָאִישׁ אֲשֶׁר לֹא הָלַךְ, בַּעֲצַת רְשָׁעִים; וּבְדֶרֶךְ חַטָּאִים, לֹא עָמָד, וּבְמוֹשַׁב לֵצִים, לֹא יָשָׁב. כִּי אִם בְּתוֹרַת יְהוָה, חֶפְצוֹ; וּבְתוֹרָתוֹ יֶהְגֶּה, יוֹמָם וָלָיְלָה Laimingas žmogus, kuris nesekė nusidėjėlių patarimais ir nusidėjėlių kelyje nestovėjo, ir pašaipūnų sueigose nesėdėjo, bet tik Kūrėjo Toroje jo troškimas ir jo Torą jis mokosi (ištaria balsu) dieną ir naktį.

( Tehilim 1,1-2 )

Pasakė išminčiai: „žmogus turi dėkoti už blogumą, taip kaip dėkoja už gerumą“

( Talmudas )

יֵשֵׁב בָּדָד וְיִדֹּם, כִּי נָטַל עָלָיו „sėdės jis vienas ir tylus, nes jam uždėtas šitas jungas“.

( Eicha 3,28 )

pכב חַסְדֵי יְהוָה כִּי לֹא-תָמְנוּ, כִּי לֹא-כָלוּ רַחֲמָיו. כג חֲדָשִׁים, לַבְּקָרִים, רַבָּה, אֱמוּנָתֶךָ. כד חֶלְקִי יְהוָה אָמְרָה נַפְשִׁי, עַל-כֵּן אוֹחִיל לוֹ. Kūrėjo malonė neišnyko, gailestingumas nedingo, jis atsinaujina kiekvieną rytą; didelė yra tavoji ištikimybė. "Kūrėjas yra mano dalis" - pasakė mano siela, - "todėl vilsiuos juo".

( Eicha, 3, 22-24 )

רְפָאֵנִי יְהוָה וְאֵרָפֵא, הוֹשִׁיעֵנִי וְאִוָּשֵׁעָה: כִּי תְהִלָּתִי, אָתָּה. „Gydyk mane, Kūrėjau ir būsiu išgydytas, gelbėk mane, ir būsiu išgelbėtas, nes Tu mano gyrius“.

( Jeremia 17,14 )

לֹא, תִּירָאוּם: כִּי יְהוָה אֱלֹהֵיכֶם, הוּא הַנִּלְחָם לָכֶם „Nebijokite jų, nes Kūrėjas jūsų Dievas kovoja už jus“.

( Dvarim 3,22 )

Noras gauti dėl savęs visada turi likti neužpildytas, nes šio noro užpildymas - tai mirtis. Ir to priežastis ta, kad visas sukūrimas - tik Kūrėjo garbei... Todėl privalu žmogui visada tikrinti save, savo darbo tikslą, t.y. ar kiekvienas darbas, kurį jis daro, suteiks Kūrėjui malonią dvasią.

( Šamati, 19 )

...Nes tik iš blogio vietos išeina meilė Kūrėjui... Nes jei žmogus nejaučia, kad yra jame blogis, negali jis nusipelnyti Kūrėjo meilės, nes jam nėra poreikio tam, nes jis jau jaučia pasitenkinimą savo dvasiniame darbe.

( Šamati, 19 )

אמר הקב"ה לישראל, חייכם, כל החכמה וכל התורה דבר קל הוא, כל מי שמתיירא אותי ועושה דברי תורה, כל החכמה וכל התורה בלבו „pasakė Kūrėjas Israeliui: visa išmintis ir visa Tora tai dalykas lengvas, kiekvienas, kuris bijo Manęs ir vykdo Toros žodžius, visa išmintis ir visa Tora jo širdyje“.

( Midraš Raba, 80 )

Pagrindinis žmogaus darbas turi būti, kaip prieiti prie skonio pajautimo sąlygojant malonią dvasią Kūrėjui. Nes viskas, ką žmogus daro savo malonumui, nutolina jį nuo Kūrėjo, bet jei jis daro veiksmus dėl Kūrėjo malonumo - netgi patį mažiausią veiksmą - bet kokiu atveju tai vadinasi "priedermė". Ir kai mažiname skonį gavime sau, tada pamažu pamažu pasiekiame skonį sąlygojime.

( Šamati, 12 )

דע את אלקי אביך ועבדהו „pažink savo tėvų Kūrėją ir Jam tarnauk“.

( Akdama le Talmud Eser aSefirot, 19 )

לא יגעתי ומצאתי אל תאמין „nesistengei ir radai, netikėk“

( Akdama le Talmud Eser aSefirot, 18 )

ברא הקב"ה יצר הרע, ברא לו תורה תבלין „sukūrė Kūrėjas blogio instinktą, ir sukūrė jam Torą kaip prieskonį“

( Kidušin 30,2 )

רפאות תהי לשרך ושקוי לעצמותיך „tegul bus gydymas tavo kūnui ir balzamas tavo kaulams“

( Mišlei 3,8 )

צדיק באמונתו יחיה „teisuolis gyvens savo tikėjimu“.

( Chavakuk 2,4 )

והנה נתבאר היטב, שאין לו לאדם לצפות שהעסק בתורה ומצות שלא לשמה יביאהו לשמה. רק בזמן שידע בנפשו שזכה באמונת השי"ת ותורתו כראוי, כי אז המאור שבה מחזירו למוטב, ויזכה ליום ה' שכולו אור. כי קדושת האמונה מזככת את העינים של האדם שתהנינה מאורו ית', עד שהמאור שבתורה מחזירו למוטב. Ir taigi išaiškėja gerai, kad nėra žmogui ko laukti, kad jo užsiėmimas Tora ir priedermėmis iš lo lišma ateitų lišma. Tik tuo laiku, kai sužinos savo sieloje, kad nusipelnė tikėjimo Kūrėju ir Jo Tora, kaip pridera, nes tada švytėjimas, kuris Joje (Toroje) sugrąžina prie gerumo ir nusipelnys Kūrėjo dienos, kuri visa šviesa. Nes tikėjimo šventumas ištyrina žmogaus akis, kad galėtų mėgautis Kūrėjo šviesa tol kol švytėjimas, kuris Toroje sugrąžins prie gerumo.

( Akdama le Talmud Eser aSefirot, 15 )

כי המאור שבתורה אינו מאיר אלא לבעל אמונה, ולא עוד אלא שמדת גודל המאור הזה, היא כמדת תוקף אמונתו ...nes švytėjimas, kuris Toroje švyti, tik tam, kuris turi tikėjimo ir ne tik, bet šio švytėjimo dydis tiesiogiai proporcingas tikėjimo dydžiui...

( Akdama le Talmud Eser aSefirot, 12 )

אמנם אנו מוצאים ורואים בדברי חכמי התלמוד, שהקלו לנו את דרכה של תורה יותר מחכמי המשנה, כי אמרו "לעולם יעסוק אדם בתורה ובמצות אפילו שלא לשמה ומתוך שלא לשמה בא לשמה" והיינו, משום שהמאור שבה מחזירו למוטב, הרי שהמציאו לנו ענין חדש במקום הסיגופים המובאים במשנה אבות הנ"ל, שהוא "המאור שבתורה", שיש בו די כח להחזירו למוטב ולהביאהו לעסק התורה והמצות לשמה, שהרי לא הזכירו כאן סיגופים, אלא רק שהעסק בתורה ומצות בלבד, מספיק לו אותו המאור המחזירו למוטב, שיוכל לעסוק בתורה ומצות בכדי להשפיע נחת רוח ליוצרו, ולא כלל להנאת עצמו, שהוא הנקרא "לשמה". Betgi mes randame ir matome pasakymuose Talmudo išminčių, kurie palengvino mums Toros kelią labiau nei Mišnos išminčiai, nes pasakė: „visada tegul užsiims žmogus Tora ir priedermėmis, netgi lo lišma (dėl savęs) ir iš lo lišma ateis lišma (dėl Toros)“, taigi todėl, kad švytėjimas, kuris Joje (Toroje) sugrąžina prie gerumo“, nes pasiūlė mums naują dalyką vietoje savęs kankinimų-apribojimų (סיגופים), pateiktų Mišnoje Avot, todėl, kad tai „švytėjimas, kuris Toroje“, nes yra jame pakankamai jėgos sugrąžinti prie gerumo ir atvesti prie užsiėmimo Tora ir priedermėmis lišma, nes juk čia nepaminėti savęs kankinimai-apribojimai (סיגופים), bet tik užsiėmimo Tora ir priedermėmis vien tiktai užtenka jam (žmogui) šio švytėjimo, grąžinančio jį prie gerumo, kad galėtų užsiimti Tora ir priedermėmis tam, kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui, bet ne savo malonumui, kad tai vadinasi „lišma“.

( Akdama le Talmud Eser aSefirot, 11 )

כי מעשה בראשית בצביונם נבראו ובכל קומתם נבראו, כמ"ש חז"ל, דהיינו בתכלית שלימותם ותפארתם. Nes iš pačių pradžių visa buvo sukurta su visa įvairove ir pilname aukštyje, kaip pasakyta palaimintos atminties išminčių, tai reiškia, galutiniame grožyje ir tobulume.

( הקדמה לתלמוד עשר הספירות ,אות י  )

חרות על הלוחות אל תקרא חרות אלא חירות שאין לך בן חורין אלא מי שעוסק בתלמוד תורה Išgraviruota lentelėse; neskaityk "išgraviruota", bet skaityk "laisvė", nes nė vienas žmogus nėra laisvas, bet tik tas, kas užsiima Toros mokymusi.

( אבות פ"ו )

Dabar suprask dvi monetos puses užsiėmime (עוסק) Tora ir priedermėmis. Nes viena pusė – tai Toros kelias, taip sakant, didelis pasiruošimas, kad žmogus turi paruošti kūno (norų) švarumą prieš tai, kol išsivalys, kad galėtų vykdyti Torą ir priedermes, o tada būtinai, kad užsiima (עוסק) Tora ir priedermėmis lo lišma (dėl savęs), bet tik su įmaišymu malonumo sau, nes juk kol kas dar nesuspėjo ištyrinti ir paruošti savo kūno nuo noro gauti malonumų iš mūsų pasaulio tuštybių, ir tuo laiku jam yra uždėta gyventi kančių gyvenimą ir triūsti Toroje, kaip pasakyta Mišnoje. Bet, po to, kai užbaigė Toros kelią ir jau ištyrino kūną (norus), ir pasirengęs vykdyti Torą ir priedermes lišma tam, kad suteikti malonumą Kūrėjui, taigi tada jis įeina į kitą monetos pusę, kad tai gyvenimas malonumo ir didelės ramybės, kad tokia buvo kūrimo mintis: „padaryti gera kūriniams“ (להיטיב לנבראיו), tai reiškia gyvenimas ypatingai laimingas mūsų pasaulyje ir Pasaulyje, kuris ateis.

( Akdama le Talmud Eser aSefirot, 7 )

Pirmyn < [1]  [2]  [3]  [4]  [5]  [6] > Atgal.