• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

התבוננות שבועית פרשת נח  

Savaitinė įžvalga Toros daliai

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

Parašyta: „Štai Noacho genealogija, Noachas – žmogus teisuolis“( Berešit 6 – 9).

Toros išminčiai klausia:
Jei buvo norėta išvardinti Noacho genealogiją,
reikėjo parašyti jo sūnus Šemas, Chamas ir Jafetas?
Ką reiškia:
„Noachas – žmogus teisuolis“,
po to kai pasakyta:
„Štai Noacho genealogija“?
Ir atsako:
Teisuolių genealogija yra jų geri darbai (Raši, Noach).

Kai mes norime suprasti vidinę Torą, tikrąją Toros prasmę,
mes turime suvokti, kad Tora kalba tik apie mus.
Todėl savaime aišku, kad žmoguje yra tas taškas,
tas vidinis aspektas, kuris vadinasi „Noachas“.
Žinant, kad visa Tora, tai Kūrėjo vardai, t.y. keliai,
kaip ateiti prie Kūrėjo pažinimo,
svarbu suprasti, kas yra tas taškas „Noachas“ manyje?
Taškas „Noachas“ žmoguje, tai savybė, galimybė ateiti prie pakopos „Adam“,
t.y. sugrąžinti žmogų pas Kūrėją.
Ta savybė vadinasi: „Noachas – žmogus teisuolis“.
Priešais šią savybę žmoguje yra daug kitų savybių,
kurios aršiai tam priešinasi.
Tai matome iš pasakojimo apie Noachą,
kuris 120 metų statė arką (laivą),
kai tuo metu visoje žemėje buvo ištvirkimas ir Kūrėjo nustatytų kelių iškraipymas.
Noachas vienas drąsiai pareiškė visam pasauliui, kad žmonija eina į pražūtį, kad bus tvanas. Tada, kai visi juokėsi ir netikėjo Noachu, jis ryžtingai statė savo laivą.
Noachas nutarė gelbėti iš pražūties bent jau save, savo šeimą, visa kas gyva.
Vienas prieš visą pasaulį.

Tai ir nori mums parodyti Tora,
kad savybė „Noachas“ turi ryžtingai eiti prieš visą pasaulį,
vardan tiesos, vardan meilės Kūrėjui.
Kaip Noachas tvirtai ir ryžtingai statė arką,
taip ir Baal Sulamas sakė,
kad visas pasaulis turi mokytis vidinės Toros, kabalos.
Iš tikro žmogus turi būti tvirtas savo pasirinktame kelyje.
Šis tvirtumas, tai ir yra taškas „Noachas“ žmoguje.

Knyga Zohar aiškina, kad šis taškas vadinasi „brit“, t.y. sajunga su Kūrėju.
Kūrėjas pražioje per Noachą sudaro „brit“,
t.y. sąjungą su visa realybe,
ši sąjunga taip pat vadinasi קשת „kešet“ (vaivorykštė).
Šią sąjungą Kūrėjas sudaro su Noachu (Nojumi) ir visa žmonija „septynių priedermių“,
vadinamų „septynios Nojaus priedermės“, padrindu.

Su kitu teisuoliu Abrahamu Kūrėjas sudarys asmeninį sandorį.
„Brit“ – sąjunga su Noachu reiškia Kūrėjo sąjungą su negyvaja,
augaline ir gyvuline realybės dalimis, ir aišku su tomis dalimis žmogaus viduje.
Matome, kad Noachas neskelbė tarp žmonių Kūrėjo idėją,
iš čia ir Babilono bokšto satytojų karta, pradėjusi maištauti prieš Kūrėją.

Ir tik po dešimties kartų kitas teisuolis Abrahamas paskelbs Kūrėjo idėją visai žmonijai,
t.y. sandorį su Kūrėju pakopos Adam arba Izrael (tiesiai į Kūrėją) pagrindu.
Taškas „Noachas“ žmoguje, tai iššūkis visiems ir ryžtingas ėjimas tiesos link.
Ir nors pas žmogų yra gyvenime tūkstantis kritimų,
ši savybė veda žmogų pirmyn į tiesą.
Noacho savybė – tai šuolis per bedugnę, gilus Toros teisingumo išgyvenimas.
Žmogui reikia tai labai giliai pajusti visa savo esybe.
Tada jam visai nesvarbu kritimai, nesvarbios net visos praeities nuodėmės.
Svarbu tik viena:
Tvirtas ir ryžtingas ėjimas savo tikslo – meilės Kūrėjui link.

Parašyta: „Pasakė Kūrėjas Noachui: įeik tu ir visa tavo šeima į arką,
nes tave pamačiau teisuoliu šioje kartoje“ (Berešit 7 – 1 ).

Žodžio „arka” ( תיבה teiva) raidės ivritu, skaitant iš kitos pusės,
sudaro žodį „namas“ ( הבית bait).
Tai yra nuoroda į žmogaus teisingą aplinką – „arką“,
kurią žmogus turi pats „pastatyti“.
Iš tikro, statant teisingą aplinką,
kuri padėtų jam eiti Toros keliu
Iš tikro žmogus pastoviai susiduria su aplinkinių pašaipa,
t.y. aplinka vertina tik tai, kas teikia egoistinį malonumą.
Ir kuo aplinka yra labiau priešiškai nusiteikusi,
tuo žmogui yra sunkiau atlikti savo aplinkos „statymo veiksmus“.

„Arka“ (teiva) tai antro apribojimo (cimcum bet) paslaptis.
Ir tai žmogaus sieloje esančių norų gauti ir sąlygoti teisingas sujungimas.
Apie tai parašyta midraše:
„Pamatė Kūrėjas, kad pasaulis negali egzistuoti „griežto teismo (teisingumo)“ savybėje,
todėl įjungė ir „gailestingumo“ savybę.
Iš tikro, kai žmogus stato „arką“, t.y. savo aplinką,
jis turi statyti taip, kad ji galėtų pergalėti „negerus (piktus)“, vandenis.
„Negeri (pikti) vandenys“ („maim zedonim“) tai du pagrindiniai klausimai:
„Mi“(kas?) ir „Ma“(kas tai per?),
sudarantys žodį „maim“ (vanduo).

Pirmas klausimas – „mi“,
tai „faraono“ klausimas:
„Kas yra tas Kūrėjas, kad aš klausyčiau Jo balso?“
Antras klausimas – „ma“,
tai „nusidėjėlio“ klausimas:
„Kas tai per jūsų darbas?“
Todėl, statant teisingą aplinką „arką“ (teiva),
šie klausimai paliečia kiekvieną žmogų.
Iš tikro, kas pastato savo „arką“, t.y. aplinką teisingai,
tam yra nebaisūs „pikti vandenys“.
Tokio žmogaus siela nepaskęs „tvano vandenyse“,
nors šie vandenys ir be gailesčio ją „atakuotų“.
Atsakymas į šiuos klausimas yra gali būti tik tikėjimo pagrindu.
„Racionali“ (egoistinė) logika ir „sveikas protas“ čia netinka.
Tik tvirtas tikėjimas gali žmogų išgelbėti nuo šių dviejų klausimų.

Kiekvienas, einantis Toros keliu,
turi paklausti savęs, ar aš jau pastačiau „arką“?
Ar aš jau turiu atsakymus į šiuos du „piktų vandenų“ klausimus?
„Arkos“ pastatymas – tai Kūrėjo suvokimo,
kaip „gero ir darančio gerumą“ savo sieloje, pastatymas.
Žmogus turi daugiau išmokti ne „gyventi (egzistuoti)“, bet „statyti“.
Su Kūrėjo pagalba visi ateikime prie „derlingos žemės“, prie paprastų, nuoširdžių ir tikros meilės santykių su Kūrėju.