kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

התבוננות שבועית פרשת לך לך  

Savaitinė įžvalga Toros daliai Lech Lecha

pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj

 
 
 

1. Išsirink tris savo elgesio normas, kuriomis tu elgiesi jau daug metų, geriausia polinkius nuo vaikystės. Tokius, kurie charakterizuoja tik tave. 2. Nuspręsk nesinaudoti daugiau jais visiškai. 3. Tai gali būti atitinkamas valgis, ar tavo savitas elgesio su draugu įprotis, ar drabužis, ar kitas dalykas charakterizuojantis tik tave. Pvz. noras atrodyti šmaikščiu, turtingu ar „žinovu“... 4. Atkreipk dėmesį – tai atsisakymas ne dėl „savo imidžo“ pagerinimo, ar pakeitimo, tai visiškas atsisakymas „get kritut“ (skyrybų raštas).

Uždaryti užduotį




Parašyta: „Pasakė Kūrėjas Abramui išeik iš savo žemės,
iš savo gimtinės,
iš savo tėvo namų į žemę,
kurią tau parodysiu“ (Berešit 12 – 1).


Mokomės vidinę Torą, todėl labai svarbu suprasti kas yra „Abramas“ (vėliau Abrahamas),
kas yra „žemė“, kas yra „išėjimas“.
Iš tikro Kūrėjas davė žmonijai Torą, kad visi galėtų pasiekti pačią tobuliausią savo egzistavimo būseną – pakopą „Adam“ (Žmogus).
Todėl visa Tora kalba tik apie kelius ir būdus, kaip tai padaryti.
Išminčiai sako, kad Tora kalba tik apie vieną žmogų,
todėl Ji kreipiasi į kiekvieną iš mūsų.


Pabandykime pirmiausia suprasti kas yra Abrahamas?
Atsako išminčiai, kad Abrahamas, tai – savybė חסד (chesed) gerumas.
Toliau matysime, kad Tora aprašo ir kitas savybės, kaip „griežtumas“ ir „harmonija“,
kurios yra atspindėtos Abrahamo palikuonyse Icchake ir Jakove.
Tačiau pagrindinė Kūrėjo sukurtos realybės egzistencijos sąlyga yra „gerumas“,
kaip parašyta:
„Pasaulį pastatys gerumas“ (Tehilim 89 – 3).
Iš tikro Abrahamas ir įkūnyja Kūrėjo „gerumą“.


Parašyta: „Pasakė Kūrėjas Abramui išeik iš savo žemės,
iš savo gimtinės,
iš savo tėvo namų į žemę,
kurią tau parodysiu“ (Berešit 12 – 1).


Iškyla klausimas – iš kur reikia išeiti ir kur ateiti?
Be to, iš savaitinės dalies „Noach“ pabaigos matome,
kad Abrahamas jau išėjo iš savo gimtinės Ur – Kasdim,
todėl ką reiškia Kūrėjo liepimas „išeik“?
Ir dar, kodėl Kūrėjas liepia Abramui (vėliau Abrahamui) išeiti iš savo gimtinės ir nenurodo,
kur konkrečiai jis turi nueiti?
Kodėl reikia išeiti, ir kokia čia paslaptis,
kad Kūrėjas nenurodo konkrečiai Kanaano žemės?


Žinome, kad dvasiniame darbe yra būtina sąlyga:
„Susižadinimas iš apačios“.
Iš tikro tik tada Kūrėjas gali duoti:
„Sužadinimą iš viršaus“.
Todėl Tora yra duota žmogui,
norinčiam ateiti į Kūrėjo pažinimą ir suvokimą.
Todėl toks žmogus vadinamas „Izrael” (tiesiai į Kūrėją).


„Išeik iš savo žemės”.
„Žemė” (erec), pagal šventąjį Zoharą yra gimininga žodžiui „noras” (racon).
Todėl Kūrėjas sako Abramui, t.y. žmogui norinčiam ateiti į Kūrėjo pažinimą:
Išeik iš savo riboto egoistinio noro.
Iš to, ką tu dabar jauti,
kad reikia tik gauti sau,
kad tai ir yra gyvenimo tikslas.


„Iš savo gimtinės”.
Tai reiškia – atsitolink nuo tų norų,
su kuriais tu gimei.
Iš tikro žmogus jau gimsta su savo „įgimtais” norais ir polinkiais,
t.y. „atsineštais” iš kitų „gilgulimų” (persikūnijimų).
Iš tikro visi šie norai tik didina žmogaus egoizmą bei ribotumą,
ir galiausiai veda į mirtį, dar žmogui esant gyvam…


„Iš savo tėvo namų”.
Taip pat išeik iš tų norų ir polinkių, kuriuos gavai su auklėjimu.
Iš to mentaliteto, kuris yra paremtas tik savanaudiška, „gyvuliška” logika.
Tora parodo žmogui kelią,
kaip galima ateiti į tiesą.
Ir jei žmogus nori išeiti iš „pasaulio tautų” – norų jame,
jis turi išeiti iš savo egoizmo,
t.y. iš norų su kuriais jis gimė,
bei gauvo su auklėjimu.
Tačiau kur eiti?
Į nežinomybę?!


„Į žemę, kurią tau parodysiu”.
Kūrėjas konkrečiai nenurodo į kokią „žemę” žmogus turi ateiti.
Kūrėjas nori, kad žmogus pasitikėtų Juo visiškai.
Taip pat Kūrėjas nori, kad žmogus pajustų meilę Jam.
Veiksmas, kai negalvojama tik apie „užmokestį”,
duoda pasirinkimo galimybę, kas yra būtina meilės sąlyga.
Iš tikro pasirinkimo galimybė reikalauja pastangų,
o pastangos „iškelia” dalyko svarbumą ir vertę.
Tai ir yra „paslėpimo” priežastis,
t.y. padidinti meilę tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Kitaip sakant, žmogaus tikslas mokantis Toros,
suprasti ką nori jam pasakyti Kūrėjas.


„Išeik ( לך לך lech lecha)“.
Tačiau dar neaišku, ką reiškia „lech lecha“?
Turėtų užtekti tik „lech“ – „išeik“?
Žinome, kad Toroje negali būti nereikalingų žodžių.
Kaip sako šventasis Ari, žodžiai „lech lecha“ turi gematriją 100.
Tai yra 100 palaiminimų,
kuriuos žmogus turi laiminti Kūrėją kiekvieną dieną.
Tai pat žinome, kad kiekviena dvasinė pakopa yra sudaryta iš 10 sfirot,
kurios turi savo nuosavas 10, todėl – 100.
Vidine, kabalistine prasme tai išreiškia tobulumą,
t.y. pirmas žodis „lech“ reiškia ištaisymą.
Ir kai jau žmogus yra ištaisytas,
antras žodis „lech“ reiškia begalinio malonumo ir mėgavimosi Kūrėjo šviesa gavimą.


Iš tikro Tora sako, kad klaidinga manyti,
jog reikia atsisakyti noro gauti malonumą.
Šito beje moko rytų „dvasinės technikos“ ir kitos religijos.
Kūrėjas sukūrė žmogų, kūriniją su noru gauti malonumą,
t.y. kūrimo tikslas, kad kūrinija gautų begalinį malonumą.
Tačiau šis gavimas įmanomas tik šventume.
Todėl šią naują ideologiją, naują mentalitetą, „naują gavimą“ ir siūlo Kūrėjas Abrahamui.
Abrahamo misija ir yra perduoti tai visai žmonijai.