- הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
- !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
התבוננות שבועית פרשת משפטים
Savaitinė įžvalga Toros daliai Mišpatim
pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj
1. Užsirašyk visus dalykus, kurie šiandien tau teikia malonumą. 2. Išsaugok šį sąrašą – draudžiama jame daryti kokius tai pakeitimus. 3. Po pusės metų vėl, nežiūrėdamas į pirmą sąrašą, užsirašyk visus dalykus, iš kurių tu gauni malonumą. 4. Paskui palygink ir pasižiūrėk, ar šiuose sąrašuose atsirado kokie tai pakitimai. 5. Vertinimo kriterijus: Jei tavo pomėgiai nepasikeitė, tai reiškia, kad tu „nepersikūnijai“ – pasilikai toje pačioje „vietoje“ – „gilgūlyje“. 6. Jei „nepersikūnyjai“, tai reiškia, kad „neįsigilinai“ į savo vidų, kad iš ten „ištraukti“ naujus norus, arba naują „senų“ norų kokybę. 7. Pasistenk suprasti, kaip galima padaryti progresą, todėl nustatyk sau naujus tikslus ir vykdyk juos. 8. Svarbu, kad šie tikslai būtų natūralūs, atspindintys tavo gyvenimo dalį, ir nebūtų „išgalvoti“.
Uždaryti užduotį
Parašyta: „Štai tokie įstatymai, kuriuos pateiksi prieš juos.
Jei nusipirksi judėją vergą, tegul dirba pas tave šešis metus,
o septintais išeis į laisvę veltui.
Jei ateis vienas, tai vienas ir išeis,
jei jis yra vedęs žmoną, žmona išeis su juo.
Jei jo ponas duos jam žmoną, ir ji pagimdys sūnų ir dukterų,
žmona ir jos vaikai pasiliks pas poną,
o jis (vergas) išeis vienas“ (Šmot 21 – 1, 2, 3, 4)“.
Šios savaitinės Toros dalies dvasinis pagrindas:
„Toros pasakojimai – tai tik Jos „drabužiai“, slepiantys Toros vidų“.
Šventasis Ari sako:
„Žinok, kad žmogaus esmė yra dvasingumas, kuris yra kūne,
o kūnas yra tik „drabužis“,
bet ne pats žmogus“ (Šaar aGilgulim, Persikūnijimo vartai).
Iš tikro mes visi randamės „ištaisymo“ pasaulyje,
todėl turime žinoti,
kokį darbą kiekvienas iš mūsų privalo atlikti.
Šį uždavinį mums ir atskleidžia vidinis Toros supratimas.
Šventasis Zoharas sako, kad Toros sakinys:
„Štai tokie įstatymai“ kalba apie „sielų persikūnijimą“,
t.y. kaip sielos „persikelia“ į naujus kūnus.
Vidiniu aspektu Torą mokomės „viename kūne“,
todėl „sielų persikėlimas“ reiškia žmogaus norų vystymąsi,
t.y. „persikėlimą“ iš vienų „drabužių“ į kitus.
Iškyla klausimas:
Kaip galima atskirti „teisingus drabužius“?
Į tai atsako išminčiai:
Jei mano noras yra tarnauti savo Kūrėjui, šis „drabužis“ yra tikras ir teisingas.
Tačiau, jei noro „drabužis“ yra „nukreiptas“ tik į savę,
jis dar randasi „kūno vergovėje“.
Parašyta: „Jei nusipirksi judėją vergą, tegul dirba pas tave šešis metus,
o septintais išeis į laisvę veltui.
Jei ateis vienas, tai vienas ir išeis,
jei jis yra vedęs žmoną, žmona išeis su juo.
Jei jo ponas duos jam žmoną, ir ji pagimdys sūnų ir dukterų,
žmona ir jos vaikai pasiliks pas poną,
o jis (vergas) išeis vienas“ (Šmot 21 – 2, 3, 4).
Turime suprasti, ką tai reiškia žmogaus dvasiniame darbe.
Jau sakėme, kad Tora nurodo žmogui,
kaip jis gali ištaisyti savo norus,
kad ateitų į „susijungimą“ su Kūrėju.
Tai reiškia, kad žmogus turi pasiekti aukščiausią pakopą: „Acilut pasaulį“.
Tačiau šis dvasinis pasaulis yra pasiekiamas palaipsniui,
t.y. iš „lo lišma“ (iš noro tik sau) ateinama į „lišma“ (į norą vardan Toros ir Kūrėjo).
Dabar galime suprasti Toros žodžius:
„Jei nusipirksi judėją vergą, tegul dirba pas tave šešis metus,
o septintais išeis į laisvę veltui“.
Iš tikro jei žmogus save laiko „judėju“, t.y. „Izrael“ – nukreiptu „tiesiai į Kūrėją“,
jis pradeda eiti „dvasiniu keliu“.
Tačiau pradžioje žmogus yra savo „egoistinių norų“ vergas,
t.y. „parduotas“ į savo „kūno vergiją“,
todėl žmogus turi per „šešis metus“, praeiti „dvasinę transformaciją“.
„Šeši metai“ – tai šešios pakopos“, kurios rodo į „darbo“ laiką.
Ir tik paskui:
„Septintais išeis į laisvę veltui“.
Tai reiškia, kad „septinti metai“ simbolizuoja Šabatą,
kai jau nebėra „ištaisymo darbo“, bet yra „laisvė“ nuo visų egoistinių rūpesčių.
Tai ir yra dvasinis „Acilut pasaulis“.
Tačiau, kaip sako ravas Baruchas Ašlagas, žmogui yra labai sunku ir gaila atsisakyti savo „vergijos“, t.y. savo egoizmo.
Todėl Tora pabrėžia mums šios „dvasinės transformacijos“ ypatumus:
„Jei jo ponas duos jam žmoną, ir ji pagimdys sūnų ir dukterų,
žmona ir jos vaikai pasiliks pas poną, o jis (vergas) išeis vienas“.
Žinome, kad „žmona“ dvasingume reiškia žmogaus norus,
„sūnus“ reiškia supratimą, t.y. „ben“ (sūnus) nuo „bina“ (suvokimas).
Iš tikro Tora mus perspėja, kad žmogus šiuos dalykus:
„žmoną“ ir „sūnus“ negali „imti su savimi“,
t.y. gyventi ir remtis savo egoizmo „vergovėje“ įgytomis kategorijomis.
Todėl „žmona“ – norai ir „sūnus“ – „suvokimas“ turi likti pas seną „poną“ – egoizmą.
Ir jei žmogus išeina iš savo „vergijos“ – egoizmo į laisvę – dvasingumą,
jis turi palikti „pas (buvusį) poną“, savo „vergišką“ mentalitetą ir sąmonę,
bei visus ankstesnius siekius ir vertybes.
Tai reiškia, kad dvasiniame darbe žmogus turi būti negailestingiems savo buvusiam egoistiniam „suvokimui“ ir „norams“.
Kaip parašyta apie avoda zara (stabmeldystę):
„Ir sunaikink jų aukurus ir sudaužyk jų statulas,
o giraites sudegink ugnimi“ (Dvarim 12 – 3).
Iš tikro Tora linki mums su Kūrėjo pagalba pakilti į šventumo pakopą, į Acilut pasaulį,
t.y. išeiti iš savo siauro „pasaulėlio“ į tikrą laisvę.
