- הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
- !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
התבוננות שבועית פרשת תרומה
Savaitinė įžvalga Toros daliai Truma
pagal mokyklą Hasulam, vad. ravo Adam Sinaj
1. Pasistenk atsisakyti vieno dalyko, kuris yra tau labai „brangus”, tai gali būti noras, įprotis ir pan. 2. Patikrink, kaip tu jautiesi, pasistenk pamatyti ir pajusti „tamsą“, kurią tau sukelia šio dalyko atsisakymas. (Jei šis „atsisakymas“ nesukelia tau „tamsos“, tada atsisakei ne „brangaus“ sau dalyko). 3. Pasistenk „įsigyti” jėgų savo jausmų valdymui, kad galėtum juos nukreipti norima linkme. 4. Dabar su „įsigyta“ savikontrolės jėga pasistenk padidinti norą tikram „sąlygojimo“ ir „atidavimo“ troškimui, su ta intencija, kad tik taip galima įvykdyti savo sukūrimo tikslą. 5. Pabandyk norėti „tiesos“ vien todėl, kad tai „tiesa“, ir visai ne todėl, kad ji atneša malonumą. 6. Pirmiausiai patikrink save „sąlygojimo” ir „atidavimo” aspekte su nepažįstamais žmonėmis, šis aspektas turi būti panašūs į santykius su bendradarbiais, ar šeimos nariais. 7. Pabandyk pajusti, kad „atsisakymo” valdymą galima nukreipti „Šventovės Tiesai” tavyje pastatymui.
Uždaryti užduotį
Parašyta: „Ir kalbėjo Kūrėjas Moše: kalbėk Izraelio sūnums,
tegul paima Man aukojimą, iš kiekvieno žmogaus,
kurio širdis linksta į tai, paimkite Man aukojimą...
Ir padarys Man šventovę, o Aš būsiu juose“ (Šmot 25 – 1, 2, 8).
Šios savaitinės Toros dalies vidinis dvasinis pagrindas:
„Bendrasis aš“ tarp Kūrėjo ir žmogaus (kūrinijos).
Iš tikro žmogus gimsta su egoistiniais norais,
kaip parašyta:
„Žmogus gimsta laukiniu asilu“ (Jobas 11 – 12).
Taip pat išminčiai mums sako,
kad žmogaus gyvenimo tikslas yra aptarnauti Kūrėją,
t.y. tik taip Kūrėjas gali žmogui duoti tikrą „gausybę“ ir malonumą.
Todėl, jei žmogaus tikslas būtų tik gauti „malonumą“ ir „gausybę“,
tada žmogui būtų visai nesvarbu iš ko gauti šį gerumą.
Ir išeitų, kad žmogui visai nereiktų Kūrėjo!?
Tai reiškia, kad tada žmogui reiktų tik „dovanos“,
o ne „Duodančio“ dovaną.
Tačiau Kūrėjas sukūrė žmogų taip,
kad tobulumą ir pilnumą žmogus galėtų pajausti tik „santykyje“ ir „ryšyje“ su Juo.
Tai išplaukia iš to fakto,
kad Kūrėjas ne tik sukūrė,
bet ir kiekvieną akimirką kuria bei palaiko kūriniją.
Tačiau žmogus iš prigimties yra „nugrimzdęs“ į savo gyvuliškus norus,
todėl jis negali „susijungti“ su Kūrėju.
Iš tikro žmogus negali įgyvendinti savo sukūrimo bei gyvenimo tikslo,
ir taip gauti iš Kūrėjo „gausybę“ bei malonumą.
Todėl išminčiai sako, kad pirmiausiai žmogus turi „išsityrinti“ savo norus,
kad jų pobūdis sutaptų su Kūrėjo savybe – „sąlygojimu“.
Iš tikro padaręs „formų sutapimą“,
žmogus paruošia save vykdyti Kūrimo tikslą,
ir taip gauti visą didelį, Kūrėjo paruoštą žmogui, gerumą ir malonumą.
Šio tikslo pasiekimui Kūrėjas dideliu savo gerumu davė mums Torą.
Tai yra „kelrodį“, kaip ir ką daryti,
kad būtų galima „išsityrinti“ savo kūną, t.y. „norus“,
kad į juos galėtų „įeiti“ taip trokštama Kūrėjo šviesa.
Iš tikro žmogus turi tapti „Kūrėjo Šventove“.
Kaip parašyta:
„Ir padarys Man šventovę, o Aš būsiu juose“.
Šioje Toros dalyje Kūrėjas moko Moše,
kaip iš kiekvieno žmogaus reikia paimti „aukojimus“.
„Aukojimo“ –„truma“ šaknis yra „pakilimas“,
tik taip gali būti pastatyta „Šventovė“ žmogaus viduje,
t.y. „Šventovė Kūrėjui“.
Iš tikro tada tarp Kūrėjo ir žmogus atsiranda „bendrumas“,
t.y. „bendros savybės“ ir „bendri norai“,
ir žmogus tampa Kūrėjo „bendrininkas“.
Iš tikro Kūrėjo paskirtis yra duoti „šviesą“,
o žmogaus paskirtis yra padaryti tinkamą „indą“ šiai „šviesai“ gauti.
Tačiau, Kūrėjas šią savo „paskirtį“ vykdo tobulai,
ir dabar tik mums reikia įvykdyti savo pareigą šiame bendrame „projekte“.
Todėl žmogus turi padaryti tinkamą „indą“ (norą),
kad į jį būtų galima priimti „šviesą“ ir „gausybę“.
Parašyta:
„Tegul paima Man aukojimą“ (Šmot 25 – 2).
Tai nuoroda į du aspektus „sąlygojimo“ indų pastatymui:
1. „Išėjimas“ iš savo egoistinių norų, aspektu „tegul paima Man“, t.y. priverstinai.
2. „Sąlygojimo“ veiksmas pastatomas aspektu „aukojimas“, t.y. „pakilimas“.
Taip dėka „aukojimo“, t.y. „pakilimo“ virš egoizmo, galima pastatyti tikrą vidinę „Šventovę Kūrėjui“, kaip ir parašyta:
„Ir padarys Man šventovę, o Aš būsiu juose“.
Parašyta:
„Kalbėk, Izraelio sūnums, tegul paima man aukojimą“ (Šmot 25 – 2).
Žodžių junginys „paimkite (priverstinai) aukojimą“ iš pirmo žvilgsnio prieštarauja pats sau.
Iš vienos pusės „paėmimas“, yra prievarta,
o iš kitos pusės „aukojimas“, yra savo noru.
Taip pat žinoma, kad Tora, kaip Kūrėjo planas, instrukcija, ar „nuorodų rinkinys buvo duota iš „tamsos“.
Kaip parašyta:
„Kaip girdėjote balsą iš tamsos“ (Dvarim 5).
Ką tai reiškia žmogaus vidinio dvasinio darbo aspektu?
Iš tikro, kai žmogus įeina į tikrą dvasinį darbą,
t.y. kai jis nori išeiti iš savo įgimto mentaliteto:
noro gauti tik sau, žmogus įeina į tikrą „juodą depresiją”.
Ši „tamsa” gali nukreipti žmogų dviem keliais.
Pirmas kelias:
Žmogus puola į neviltį, supratęs, kad jam pačiam neįmanoma įsigyti “sąlygojimo” indų (norų),
t.y. dvasinės prigimties, todėl žmogus gali „pabėgti” iš „mūšio lauko”.
Antras kelias:
Su Kūrėjo pagalba ši „tamsa” gali nukreipti žmogų kitu „posūkiu”.
Iš tikro, kai žmogus visai nusivilia savo paties pastangomis,
t.y. kai jis rimtai „pakelia rankas”,
tada pas žmogų gimsta tikras prašymas Kūrėjui.
Kitaip sakant, žmogus gali pajusti tikrą „sąlygojimo” indų (norų),
t.y. „tikros laisvės” ir „gyvenimo” trūkumą.
Tai reiškia, kad Kūrėjas žmogui pro „plyšelį” parodo kryptį į „tikrą gyvenimą”.
Tam ir yra skirta ši „tamsa”, kad žmogus labai stipriai užsinorėtų „šviesos”,
užsinorėtų Toros, t.y. užsinorėtų „ryšio” su Kūrėju.
Ir tada Kūrėjas atveria žmogui savo 32 išminties „kanalus”, kaip parašyta:
„Ir Jo garbė pasirodys tau” (Ješaja 60 – 2),
kur žodžio „garbė“ (kavod) gematrija yra 32.
Iš tikro Tora atsiveria tik tam,
pas kurį yra tikras „trūkumas“,
t.y. žmogus yra tikroje „tamsoje“,
kaip parašyta:
„Tora yra duota iš tamsos“.
Taip pat matome, kad yra būtinas ir laisvas pasirinkimas,
t.y. „aukojimas“, nes „sąlygojimo“ indus gaima įsigyti tik „laisvu pasirinkimu“.
Kaip parašyta:
„Iš kiekvieno žmogaus, kurio širdis linksta į tai, paimkite aukojimą“.
Ir nereikia stebėtis dėl šio prieštaravimo tarp „pasirinkimo“ ir „prievartos“,
kaip sakėme, kad Tora yra duota „iš tamsos“,
t.y. žmogaus kūnas, egoizmas labai „priešinasi“ tam.
Dabar galima suprasti Toros žodžius:
„Paimkite (priverstinai) aukojimą“.
Iš tikro šis žodžių junginys išreiškia naują žmogaus mentalitetą – tikrą „pasirinkimo laisvę“,
t.y. „įsisąmonintą būtinumą“.
Tai reiškia, kad žmogus turi pasirinkti „darbą“,
t.y. priversti savo kūno „tamsą“ įeiti į dvasingumą, ir išeiti į „laisvę“ir į „Tiesą“.
Tai tikras „pasirinkimas“, pasirinkimas „priversti save“.
Taip iš „lo lišma“ (dėl savęs), išeiname į Tiesą, į tikrą „laisvę“ – į „lišma“ (dėl Toros ir dėl Kūrėjo).
