• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Malda „Mincha“

I. M. Lav

Šios maldos įvedimas priskiriamas Icchakui, apie tai yra užuomina Toroje: „Ir išėjo Icchakas vakarop pasimelsti į lauką“ (Berešit 24).

Ši malda atitinka auką, kurią aukodavo Šventykloje antroje dienos pusėje.

Yra du laikai šiai maldai.

Paimkime kaip pavyzdį šviesų dienos laiką, kuris tęsiasi lygiai 12 valandų – nuo 6 valandos ryto iki 6 valandos vakaro.

„Minchą“ galima melstis po 6 su puse valandos nuo saulės patekėjimo, t.y. tą dieną, pradedant nuo 12.30.

Malda šiuo laiku vadinasi „Didžioji Mincha“ (מנחה גדולה), todėl, kad iki saulės nusileidimo lieka dar daug laiko.

Nuo devintos su puse valandos po saulės patekėjimo prasideda „Mažosios Minchos“ laikas (קטנה מנחה), tai yra tokią dieną – nuo 15.30.

Iš principo reikia pasimelsti „Minchą“ iki 16:45, t.y. iki vidurio laiko nuo „Mažosios Minchos“ pradžios iki nakties pradžios.

Bet tam, kad palengvinti šios priedermės įvykdymą, įstatymo mokytojai pratęsė laiką, kai galima melstis „Minchą“ iki saulėlydžio. Tokiu būdu tapo įmanoma melstis „Minchą“ ir „Maariv“ beveik iš karto su nedidele pertrauka tarp jų.

Reikia pažymėti, kad prieš kiekvieną maldą reikia atlikti ritualinį rankų apsiplovimą.

Tuo atliekamas savęs pašventinimas prieš pradedant tarnauti Kūrėjui.

„Mincha“ susideda iš šių dalių: „Ašrei“, „Šmone-esre“, chazano „Šmone-esre“ pakartojimo, „Tachanun“ ir „Aleinu“.

Išminčiai pabrėžia ypatingą „Mincha“ maldos reikšmę ir sako, kad jos laikas – ypatingo Kūrėjo maloningumo laikas, kai Jis noriai priima Savo tautos, Izraelio, maldas.

Užuominą į tai jie mato pasakojime apie tai, kaip pranašas Elijahu varžėsi su Baalo žyniais ant Karmelio kalno (Malachim I, 18:36,37): „Ir buvo: tuo laiku, kai Šventykloje sakoma „Mincha“..., prisiartino pranašas Elijahu ir tarė: ...atsakyk man, Kūrėjau, atsakyk man! Ir sužinos šita tauta, kad Tu Kūrėjas, ir Tu vėl nukreipsi jų širdis į Save!“

Šita pranašo Elijahu malda buvo palankiai priimta Aukščiausiojo, kaip pasakyta apie tai toliau (Malachim I, 18:39): „Ir pamatė tai visa tauta ir puolė visi ant žemės ir sušuko: „Kūrėjas – Jis Dievas! Kūrėjas – Jis Dievas!“

Kitos kasdieninės maldos

Reguliarūs Toros užsiėmimai, „Dienos puslapis“, „Dienos Mišna“, Dienos „Halacha“.

Priimta tarp „Mincha“ ir Maariv“ maldų paskirti laiko Toros mokymuisi - kad šios svarbiausios priedermės vykdymu sujungtume dienos pabaigą su vakaro pradžia.

Po antrojo pasaulinio karo paplito paprotys mokintis tuo metu dvi „mišnas“, skirtas tai dienai, kaip atminimą apie 6 milijonus Katastrofos aukų.

Daugumas žuvusiųjų nepaliko po savęs šiame pasaulyje to, kas galėtų jiems pasakyti „Kadišą“. Žodžio משנה („mišna“) raidės – tai tos pačios raidės, kurios sudaro žodį נשמה („nešama“) – „siela“.

Tai reiškia, kad Mišnos mokinimasis mirusiųjų atminimui, apie atneša jų sieloms ypatingą gerumą. 

Jei kiekvieną dieną yra mokomasi dvi „mišnos“, tai visa Mišna užbaigiama per šešis metus.

Mūsų dienomis priimta prie „kasdieninės mišnos“ mokymosi pridėti „kasdieninę halachą“.

Ši mokymosi tvarka nėra taip griežtai nustatyta, kaip Mišnos mokymasis - kai kurie mokosi „Kicur Šulchan aruch“ („Trumpas Šulchan aruch“), kartu su kodeksu „Mišna brura“ („Išaiškinta Mišna“) - tai ypač gilus „kasdieninės halachos“ mokymasis.

Kiti mokosi knygą „Chajei adam“ („Žmogaus gyvenimas“) ir „Chochmat adam“ („Žmogaus išmintis“).

Yra tokių, kurie mokosi tik „Kicur Šulchan aruch“.

Kasdieninis Talmudo lapo mokymasis prasidėjo 5684 (1923) metais, nuo Roš haŠana, rabino Liublino ir vieno iš dvasinių tos kartos judėjų vadovų rabi Meiro Šapiro iniciatyva.

Jo siūlymu kiekvienoje judėjų bendruomenėje visame pasaulyje buvo pradėtas Talmudo mokymasis – po vieną lapą per dieną.

Šis mokymasis iš vienos pusės skatina kasdieninį Toros mokymąsi, o iš kitos pusės – dvasiškai apjungia visą Izraelio tautą, kur ji bebūtų, tos pačios kasdieninės Talmudo ištraukos mokymusi.

Be to, su šios naujovės įvedimu prasidėjo šios Toros dalies mokymosi pakilimas – mokymosi, kuris buvo tuo metu susilpnėjęs.