Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [799] [800] [801] [802] [803] > Atgal
Dvasinio pakilimo metu žmogus privalo sutvarkyti savo priedermių atlikimą ir veiksmu ir intencija. Taigi, kai žmogus jaučia, kad svarbiausia – intencija, jis turi suvokti, kad ir veiksmas – labai svarbus dalykas.
Nors visos būsenos yra viename žmoguje, tačiau jos yra dviejuose laikuose. Taigi, yra laikas, kai žmogus turi būti nusižeminęs, ir yra laikas, kai žmogus turi būti didybėje.
Devinta priedermė yra gailėtis vargšų ir duoti jiems labdarą (טרף – (teref) grobį). Parašyta: „Padarysim žmogų pagal atvaizdą (בצלמנו – becalmenu ), pagal būdą (כדמותנו – kidmutenu)“ (Berešit 1 – 26).
Nes jei žmogus pratina save prie tvarkos ir tobulumo, jis turi tai daryti tiek materialioje, tiek dvasinėje srityje, nes materiali dalis padeda dvasinei.
„Ir dabar sūnūs išgirskite mane“... „išmintis lauke šaukia“. „Kviečia gatvėse visus: „Kas pas Kūrėją, čionai!“