Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [796] [797] [798] [799] [800] > Atgal
Pas Baal aSulamą prie Šabato stalo viešpataudavo absoliuti tyla ir baimė. Baal aSulamas sėdėdavo stalo priekyje visas tarsi apimtas ugnies - jame liepsnojo Šabato šventumas.
Su visu tuo, kas paaiškinta, išsisprendžia problema, kur visi stebisi Chaimo Vitalio pasakymu jo įvade „Pratarmių vartai“, Ari žodžiams. Taip pat tai yra atspausdinta kaip „Įvadas į knygą Ec chaim“.
Kiekvieną naktį, pirmą valandą po vidurnakčio Baal aSulamas keldavosi dirbti savo Kūrėjui - skirtingai, nei kiti miestelio gyventojai, kurie keldavosi ryte. Visą laiką jis buvo pasinėręs į Torą ir į maldą. Ir be šių dalykų jam daugiau niekas neegzistavo.
„Lašon hara“ (blogos kalbos) yra labai neigiamas dalykas tarp žmogaus ir žmogaus, tačiau svarbiausias aspektas „lašon hara“ liečia santykį tarp žmogaus ir Kūrėjo.
Pakopos chasidas trumpas paaiškinimas, kad būtų žmogui visada prieš akis. Čia išaiškinami dalykai, kuriems reikalingas didelis atsargumas.