- הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
- !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [800] [801] [802] [803] [804] > Atgal
שלבי הסולם מועדים מועדים אם בלעו את המרור לא יצא
Šlavei haSulam „Karčiosios žolės“
ravas Baruchas Ašlagas
Taigi dabar galima suprasti, ką paaiškinoBaal Sulamas apie tai, kad klausė Moše Kūrėjo: „parodyk man savo šlovę“ (Šemot 33 – 18).
שערי הקדושה חלק א שער ו
Šventumo vartai Pirma dalis. Šeštieji vartai
rabi Chaimas Vitalis
Štai dalykai, kurių reikia ypatingai saugotis...
זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תשיעאה
Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros Įsakymai. Devintas
rabi Šimonas bar Jochajus
Devinta priedermė yra gailėtis vargšų ir duoti jiems labdarą (טרף – (teref) grobį). Parašyta: „padarysim žmogų pagal atvaizdą (בצלמנו – becalmenu ), pagal būdą (כדמותנו – kidmutenu)“ (Berešit 1 – 26). „Padarysim žmogų“ iš dviejų dalių, sudarytą iš vyro ir moters, t.y. „pagal atvaizdą“ – turtingus, ir „pagal būdą“ – t.y. vargšus.
הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג
„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija
ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas
„Logiškai žiūrint, nebuvo absoliučiai jokio būdo saugiai pasiekti Varšuvą, tačiau mano tėvas ir mokytojas visiškai pasitikėjo švento rabi žodžiais ir išvyko į kelią. Ir iš tikrųjų, po to radome kareivių traukinį, kuriuo ir grįžome į Varšuvą“.
הקדמה לתלמוד עשר הספירות כג, כד
Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Ir todėl pateikia svarų įrodymą iš gmaros: „mokinys, kuris nepamatė gero ženklo savo mokymesi penkis metus, jau daugiau nebepamatys“. Taigi, kodėl nepamatė gero ženklo savo mokymesi?
