Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [16] [17] [18] [19] [20] [21] [22] [23] [24] [25] ... ... ... [796] [797] [798] [799] [800] > Atgal
Pradžioje jaučiu didelį poreikį susprogdinti „geležinę sieną“, kuri iškilo tarp mūsų ir tarp kabalos išminties nuo Šventyklos sugriovimo iki mūsų dienų.
Dabar galime gerai suprasti tai, kas parašyta: „Ir sukūrė Kūrėjas (Elokim) žmogų iš žemės, ir įpūtė į jo veidą gyvybės sielą, ir tapo žmogus gyva dvasia“ (Berešit 2 – 7).
Šabatas – tai „priminimas apie Kūrimą“ ir kertinis monoteizmo akmuo. Visų savo darbų nutraukimu prieš Šabatą yra sekama Kūrėjo keliais: Jis po viso Savo šešių dienų pasaulio kūrimo septintą dieną „užbaigė visą Savo darbą, kurį padarė“. Antras Šabato pagrindas - tai faktas, kad Šabatas yra „prisiminimas apie išėjimą iš Egipto“.
Pirmiausiai turime suprasti, kad šis „asmeniškumas“ (ego), kurį apibrėžėme kaip „norą gauti“, nors tai ir yra visa žmogus esybė, tačiau realiai jis negali egzistuoti nei vienos akimirkos.
Taigi „noro gauti“ sudėtines dalis, apibrėžėme pavadinimu „pirmykštė materija“, arba „pirmasis faktorius“.