Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [799] [800] [801] [802] [803] > Atgal
Tačiau, juk žmogus, būdamas „Kūrėjo veido“ paslėpime, kentė kentėjimus? Ir nors dabar, po „Kūrėjo veido atvėrimo“, žmogus jau nebenori jų prisiminti, nes „visas nuodėmes uždengs meilė“, tai vis tik žmogui skaitosi didele „trauma“ ir „žala“?
Reikia suprasti aspektą: „atverti sprindį“ dvasiniame darbe. Taigi, iš pradžių buvo „užvertas sprindis“, o paskui atėjo žmogus ir „atvėrė sprindį“, bet „užvėrė du sprindžius“.
„Šir aširim“ išreiškia nesugriaunamą sąjungą tarp mylimojo (Kūrėjo) ir nuotakos (Izraelis). Rabi Akiva netgi pasakė: „Visos Tanacho knygos šventos, bet „Šir aširim“ – šventų švenčiausia“.
Apie tai pasakė išminčiai Talmude (Chagiga 4 – 1): „Mokėmės: kas yra kvailys? Tas, kas praranda viską, kas jam yra duodama“.
Toroje (Vajikra 7:3) parašyta: „Ir visas geriausias jos dalis paaukos man“. Tai reiškia, kad žmogus turi dėti pastangas, kad priartėti prie Kūrėjo ir dėl šito paaukoti visa tai, kas jam brangiausia“.