- הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).
Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [36] [37] [38] [39] [40] [41] [42] [43] [44] [45] ... ... ... [799] [800] [801] [802] [803] > Atgal
הקדמה לתלמוד עשר הספירות קה, קו, קז
Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“
Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)
Tačiau, juk žmogus, būdamas „Kūrėjo veido“ paslėpime, kentė kentėjimus? Ir nors dabar, po „Kūrėjo veido atvėrimo“, žmogus jau nebenori jų prisiminti, nes „visas nuodėmes uždengs meilė“, tai vis tik žmogui skaitosi didele „trauma“ ir „žala“?
שלבי הסולם מאמרים שונות גילוי טפח וכיסוי טפחיים
Šlavei haSulam Įvairūs straipsniai „Atverti sprindį ir užverti du“
ravas Baruchas Ašlagas
Reikia suprasti aspektą: „atverti sprindį“ dvasiniame darbe. Taigi, iš pradžių buvo „užvertas sprindis“, o paskui atėjo žmogus ir „atvėrė sprindį“, bet „užvėrė du sprindžius“.
יהדות הלכה למעשה
Praktinė Halacha (Įstatymai)
I. M. Lav
„Šir aširim“ išreiškia nesugriaunamą sąjungą tarp mylimojo (Kūrėjo) ir nuotakos (Izraelis). Rabi Akiva netgi pasakė: „Visos Tanacho knygos šventos, bet „Šir aširim“ – šventų švenčiausia“.
שלבי הסולם דברים כי אתם המעט מכל העמים
Šlavei haSulam Juk jūs mažiausi iš visų tautų
ravas Baruchas Ašlagas
Apie tai pasakė išminčiai Talmude (Chagiga 4 – 1): „Mokėmės: kas yra kvailys? Tas, kas praranda viską, kas jam yra duodama“.
הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג
„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija
ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas
Toroje (Vajikra 7:3) parašyta: „Ir visas geriausias jos dalis paaukos man“. Tai reiškia, kad žmogus turi dėti pastangas, kad priartėti prie Kūrėjo ir dėl šito paaukoti visa tai, kas jam brangiausia“.
