Pirmyn < [1] [2] [3] [4] [5] ... ... ... [26] [27] [28] [29] [30] [31] [32] [33] [34] [35] ... ... ... [799] [800] [801] [802] [803] > Atgal
Šabatas prasideda nuo šabatinių žvakių uždegimo momento. Šios priedermės įvykdymas priklauso namų šeimininkei. Žvakės uždegamos likus maždaug pusvalandžiui iki saulės laidos.
Dabar galime suprasti kūrimo galutinio tikslo, t.y. „ir susiliek su Juo“, tikrą prasmę.
Ne rafinuotas skonis ir ne logika yra kašruto įstatymų pagrindas, bet Kūrėjo valia, kurią privaloma vykdyti, nepaisant savo skonio ir momentinių norų. Kaip pasakyta: “Kūrėjo žodis – tyras“, ir duotas jis mums tik todėl, kad padarytų ir mus tyrais.
Jobo knygoje sakoma: „Štai – Kūrėjas galingas, neatstumia...“ Išminčiai aiškina, kad šie žodžiai yra apie kolektyvinę maldą „minjane“: Kūrėjas niekada neatmeta maldos, ištartos bendrai „minjane“.
„Ir bus: šeštą dieną jie pasigamins tai, ką atsineš“ (Šmot, 16). Pasiruošimas Šabatui yra labai svarbus. Išminčiai sako, kad netgi tas žmogus, kuris turi daug tarnų arba pats visiškai neužsiima namų ruoša, jis vis tiek turi kažką, bent simboliškai, padaryti dėl Šabato.