[1] [2] [3] [4] [5] [6] [7] [8] [9] [10] [11] [12] [13] [14] [15] ... ... ... [795] [796] [797] [798] [799] > Atgal
Dabar tampa aiškus baraitos žodžiai,t.y., jei žmogus nepergyvena kartu su bendruomene, tada nusipelno tik „sugrįžimo iš baimės“ – „viduriniųjų“savybės.
Tačiau reikia žinoti, kad šios baraitoje paminėtos „viduriniųjų“, „nusidėjėlių“ ir „teisuolio“ savybės nenurodo į atskirus žmones. Tai reiškia, kad šios trys savybės yra pas kiekvieną žmogų pasaulyje.
Iš pirmo žvilgsnio atrodo, kad tarp šių dalykų nėra jokio ryšio. Ir jei Talmudas nori įrodyti, kad žmogus privalo pergyventi kartu su bendruomene, kodėl paskui reikia kalbėti ir išskirti „viduriniųjų“ savybę iš „nusidėjėlių“ savybės?
Čia turime gerai suprasti išminčių pasakymą. „Parašyta, tuo metu, kai bendruomenė randasi bėdoje, tegul nesako žmogus: „Eisiu namo, valgysiu ir gersiu, ir ramybė mano sielai“ (Talmudas, Taanit 11).
Todėl ir sako, kad jei žmogus padarė „vieną priedermę“, nes po „sugrįžimo iš baimės“ žmogui trūksta tik „vienos, t.y. meilės Kūrėjui, priedermės“.