• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

Palaiminimai, kurie sakomi pamačius ar išgirdus ką nors nuostabaus

I. M. Lav

Pavasaris atėjo

Palaiminimai, apie kuriuos čia kalbama, susiję su įvairiais gamtos reiškiniais, gluminančiais savo grožiu ar neįprastumu. Nors yra žinoma, kokios gamtos jėgos iššaukia šiuos reiškinius, sakant palaiminimą reikia pabrėžti, kad visame tame pasireiškia Kūrėjo, sukūrusio ir įgalinančio veikti visas šias jėgas, didybė. Ir kaip karalius Davidas, parašęs knygą Tehilim, sakome: „Kokie įvairialypiai Tavo veiksmai, Viešpatie, kaip išmintingai Tu viską sukūrei!“

Pamačius žydinčius vaismedžius, sakomas šis palaiminimas: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, sutvėręs tobulą pasaulį ir sukūręs jame puikius kūrinius ir puikius medžius žmonių mėgavimuisi!“

Šis palaiminimas sakomas vieną kartą metuose, o kai medžių žydėjimo laikas praeina, jau vėlu jį sakyti. Naujiems medžių vaisiams sakomas palaiminimas „Davęs mums gyvenimą“.

Meteoritai, taifūnai ir uraganai

Jei matome krintančią žvaigždę, žaibą, nušviečiantį tamsų dangų arba tampame žemės drebėjimo ar mūsų vietovėms neįprastos audros liudininkais, sakome: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, kuriantis pasaulio pirmapradžius veiksmus!“

Išgirdę perkūnijos trenksmą po žaibo žybtelėjimo, tariame „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Visatos Valdove, Kurio jėga ir galybė pripildo pasaulį!“

Lietingu metų laiku šis palaiminimas sakomas ne kartą: jei debesys išsisklaidė, nušvito saulė, o po to vėl prasidėjo perkūnija, žybtelėjo žaibas ir sugriaudėjo griausmas – vėl sakomi tie patys palaiminimai.