kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Palaimintas teisėjas išties teisingas“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

Laidotuvės

Prasidėjus laidotuvėms tie, kuriems priklauso gedėti mirusiojo, tampa אבלים avelim („gedintys“) – tai yra privalo vykdyti viską, ką įpareigoja Halacha gedulo laikotarpiu. Po to, kai „chavera kadiša“ darbuotojai paruošia mirusiojo kūną, laidotuvių procesija iškeliauja.
Mirusįjį reikia palaidoti kaip galima greičiau, nes pasakyta Toroje: „Būtinai palaidok jį tą pačią dieną“. Pavyzdžiui, Jeruzalėje, kad įvykdyti šiuos Toros žodžius, laidojama net naktį. Šabato metu ir per šventes laidoti negalima, ir tik už Izraelio ribų antrą švenčių dieną palaidoja mirusįjį. Mirusį Šabato ar švenčių metu laidoja artimiausią naktį po švenčių.
Mirusiojo laidojimas kitą dieną po mirties gali būti pateisinamas tik dėl vienos priežasties: kai to reikalauja mirusiojo orumas. Pavyzdžiui, jei mirusiojo sūnus yra užsienyje, tada laukiama jo atvykstant, kad jis galėtų išreikšti paskutinę pagarbą tėvui – dalyvauti jo laidotuvėse ir pasakyti jam „Kadiš“.

Laidotuvių metu lydintieji mirusįjį susirenka patalpoje, kuri vadinasi בית מועד לכל חי – „Namas, skirtas kiekvienam gyvajam“. Jis paprastai yra šalia įėjimo į kapines (Kohenams ten įeiti uždrausta!). Šioje patalpoje apraudamas mirusysis, jo garbei pasakomas paskutinis žodis, o chazanas skaito ištraukas, kuriose išreikštas Kūrėjo nuosprendžio teisingumo pripažinimas ir kurios verčia gyvuosius susimąstyti apie savo gyvenimą. Būtent šiuo momentu priimta priminti Akavja ben Magalaljelio [1] žodžius iš Mišnos traktato Avot: „Įsigilink į tris dalykus, ir tu niekada nenusidėsi: žinok, iš kur tu atėjai, ir kur tu eini, ir prieš ką turėsi atsiskaityti už savo gyvenimą“. Po to mirusiojo sūnus skaito קדיש יתום „Kadiš jatom“. Jei mirusysis neturi sūnaus, „Kadiš“ skaito jo tėvas, jeigu tėvo nėra – brolis. Jei nėra ir brolio, tai „Kadiš“ paskiriama skaityti kam nors kitam – pageidautina giminaičiui. Bet būtina, kad skaitantis „Kadišą“ pats būtų našlaitis – kad bent jau vienas jo tėvų būtų miręs.

Apie tai, kas yra „Kadiš“ ir apie jo turinį jau buvo kalbėta anksčiau. „Kadiš“ skaitymas reiškia, jog mirusiojo vietą šiame pasaulyje jo užima jo palikuonis, o taip pat užsiminėme apie itin gilią šios maldos prasmę - kaip Kūrėjo šlovinimą ir tikėjimo Kūrėju paskleidimą visame pasaulyje.
Maldą „Kadiš“ mirusio tėvo ar motinos atminimui reikia skaityti tris kartus per dieną: „Šacharito“, „Minchos“ ir „Maarivo“ metu – vienuolika mėnesių nuo laidotuvių dienos. Tiek pat laiko skaitomas „Kadiš“ ir kurio nors kito giminaičio mirties atveju, kurio gedulas trunka tik 30 dienų. O praėjus metams „Kadiš“ skaitomas per kiekvienas mirties metines („jorcait“).



[1] Akavija ben Mahalaliel – kartos, buvusios prieš Antrosios Šventyklos sugriovimą, išminčius. Pasižymėjo savo išmintimi ir tikėjimu. Apie jo mirtį nėra patikimų žinių. Yra pasakojimas apie tai, kad jis keturis kartus (klausimuose, liečiančiuose ritualinį švarumą) stojo prieš daugumos nuomonę ir buvo atskirtas nuo bendruomenės. Prieš mirtį jis paprašė savo sūnaus, kad šis pripažintų išminčių tiesą šiais keturiais atvejais. Į sūnaus klausimą, kodėl jis pats to nepadarė, Akavija ben Mahalaliel atsakė: „Aš tai girdėjau iš daugelio, ir taip pat išminčiai girdėjo iš daugelio. Aš laikiausi savo, ir jie taip pat laikėsi savo. Tu girdėjai tai tik iš manęs, ir dabar geriau tau palikti tai, ką girdėjai iš vieno, ir priimti daugumos nuomonę“. Kai sūnus paprašė, kad tėvas kaip paskutinę valią išreikštų norą, jog jo draugai-išminčiai panaikintų jo atskyrimą, jis atsakė: „Aš prisakau: tegul tavo darbai artina tave prie išminčių, ir tegul tavo darbai tolina tave nuo išminčių“.