• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

Praktinė Halacha (Įstatymai)  

„Palaimintas teisėjas išties teisingas“

I. M. Lav

קריעה „Kria“

Po „Kadiš“ skaitymo kapinėse gedintieji atlieka קריעה „kria“: „chavera kadiša“ tarnautojas prieina prie vieno iš gedinčių ir įplėšia jo viršutinių rūbų atlapą, o gedintysis sako palaiminimą, kuriame sutinka su Kūrėjo nuosprendžio teisingumu: „Palaimintas Tu, Kūrėjau, mūsų Dieve, Pasaulio Valdove, išties teisingas teisėjau“. Po to jis stipriai patraukia tą patį atlapą iš viršaus į apačią, tuo pačiu savo ranka padidindamas įplėšimą. Jei gedi moteris, tai „kria“ jai padeda atlikti viena iš moterų, dirbančių „chavera kadiša“. Jei mirė tėvas ar motina, „kria“ atliekama kairėje pusėje, ties širdimi; jeigu mirė kas nors kitas iš giminaičių – dešinėje pusėje. Įplėšimas, padarytas gedint tėvo ar motinos, daugiau nebeužsiūnamas, todėl po septynių gedulo dienų šie rūbų neatiduodami pataisyti. Bet įplėšimą, padarytą gedint kitų giminaičių, po septynių gedulo dienų galima užsiūti.

Laidojimas

Po „kria“ mirusysis nešamas į jo amžino poilsio vietą. Einant priimta skaityti Tehilim: „Teisumas eis priekyje, ir į kelią jis nukreips savo pėdas“ arba Mišlei (31): „Kas ras tobulumą – žmoną?“ – jei laidoja moterį. Prieš nuleidžiant kūną į kapo duobę, nuo jo nuimamas „talitas“, kuriuo jis buvo apgaubtas iki tol, ir laidojamas su įkapėmis. Įkapės visiems vienodos – juk tiesos pasaulyje visi lygūs - „didikas nesiskiria nuo vargšo“, kai ateina į Kūrėjo teismą.

Labai svarbu kad judėjas būtų palaidotas pagal judėjų papročius. Todėl dalyvavimas laidotuvėse – svarbi priedermė, ir laidotuvių metų visi stengiasi nors truputį panešti laidojimo neštuvus bei dalyvauti užpilant kapą žemėmis. Užpilant kapą žemėmis, triskart pasakoma: „O Jis, gailestingas, išperka nuodėmes ir nesunaikina, ir daug kartų nukreipia Savo pyktį, ir nesužadina viso Savo įtūžio“. Šio papročio prasmė susijusi su tuo, jog žmogaus palaidojimas yra tarsi jo nuodėmių išpirkimas, kaip apie tai užsimena Toros žodžiai: „Ir išpirks žemė žmogaus nuodėmes“. Prieš uždengiant kapą, skaitoma dar viena Tehilim dalis, po kurios gedintys skaito „Kadiš“. Kai iš žemės kauburio suformuojama kapo forma, chazanas skaito maldą „El male rachamim“ („Kūrėjas, pilnas gailestingumo“). Ši malda – kreipimasis į Kūrėją su prašymu priimti mirusiojo sielą, duoti jai dalį amžinajame gyvenime ir vesti ją į rojų: „Priglausk ją Tavo šešėlyje amžiams..“

Didžiulis nuopelnas – dalyvauti mirusiojo apraudojime ir pasakyti paskutinį žodį apie jį, nubrėžti jo veiklos žemėje kontūrus. Ši ceremonija vyksta tada, kai rengiamasi išnešti kūną iš namų ar iš specialios patalpos kapinėse, netoli sinagogos, kur mirusysis įprastai melsdavosi, prie kapinių vartų, o taip pat prie kapo. Yra dienų metuose, kai atsisveikinimo žodis nesakomas: per roš-chodeš, Chanuką, Purimą, visą nisano mėnesį, tišrei mėnesį nuo Jom–Kipuro imtinai iki chešvano mėnesio roš–chodeš, o taip pat trylika pirmų sivan mėnesio dienų. Kai laidojimo procesijos dalyviai grįžta iš kapinių, jie privalo atlikti ritualinį rankų apiplovimą: kaip ryte, po tris kartus kiekvieną ranką. Po rankų apiplovimo, jos nenušluostomos – kad pratęsti prisiminimą apie tai, kas įvyko. Išeinant iš kapinių, laidotuvių dalyviai sustoja į dvi eiles, o gedintys vyrai, nusiavę apavą, praeina tarp jų. Juos palydi tradiciniais paguodos žodžiais: „Aukščiausiasis paguos jus kartu su visais, kas gedi dėl Ciono ir Jeruzalės, ir daugiau nebus pas jus gedulo“. Iš laidotuvių gedintys važiuoja į namus, kur gyveno mirusysis. Ten jie sėdės „Šiva“ visas septynias gedulo dienas. Pageidautina, kad visi giminaičiai, kas privalo tai daryti, vykdytų savo pareigą kartu, vienoje vietoje – mirusiojo namuose.