- הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
- !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!
זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא קדמאה
Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros įsakymai. Pirmas (2)
rabi Šimonas bar Jochajus
Uždaryti užduotį
(Ištraukos)
Zohar
Pravirko rabi Šimonas ir pasakė: „vargas, jei pasakysiu, vargas, jei nepasakysiu.
Jei pasakysiu, sužinos nusidėjėliai, kaip dirbti Kūrėjui, o jei nepasakysiu, praras mūsų draugai šį dalyką.
Nes toje vietoje, kur yra šventa baimė, prieš ją žemiau yra „bloga baimė“.
Ši bloga baimė muša su pykčiu, ir tai „diržas“ mušti nusidėjėlius.
(Tai yra bausti juos už nuodėmes. Todėl bijojo rabi Šimonas atverti, kad nesužinotų nusidėjėliai, kaip išvengti bausmės, nes bausmė ištyrina (ištaiso) juos).
Sulam (Jehuda Ašlagas)
Paaiškinimas. Čia yra užuomina į tai, kad negali rabi Šimonas pasakyti šių dalykų pilnai, dėl baimės nepakenkti nusidėjėliams.
Taigi, čia rabi Šimonas atveria paslaptį, kaip susijungti su „Gyvybės medžiu“ ir neprisiliesti prie „Mirties medžio“.
Ir tai leistina tik tiems, kurie ištaisė „Gėrio ir Blogio Pažinimo medį“.
Tačiau nusidėjėliams, kurie dar neištaisė Pirmo Adamo „Pažinimo medžio“ nuodėmės, draudžiama tai žinoti.
Tai reiškia, kad nusidėjėliai turi pirmiausiai visą darbą paskirti „Pažinimo medžio“ nuodėmės ištaisymui.
Apie tai parašyta: „kad neištiestų rankos, ir nepaimtų nuo Gyvybės medžio, ir negyventų amžinai“ (Berešit 3 –22).
Taigi, kai Adamas nusidėjo su „Pažinimo medžiu“, jis buvo išvarytas iš Gan Eden (Rojaus), dėl
baimės, kad nesusijungtų su „Gyvybės medžiu“ ir gyventų amžinai.
Juk tada šis trūkumas, kurį padarė „Pažinimo medyje“, liktų neištaisytas...
Todėl, kad šių žinių neprarastų teisuoliai, kurie yra jau verti to, rabi Šimonas pasakė šį dalyką tik kaip užuominą.
Zohar
Todėl parašyta בראשית „pradžioje“, ir tai – baimė, „sukūrė Kūrėjas dangų ir žemę“.
Taigi tas, kas prasižengia šiai priedermei, prasižengia visoms Toros priedermėms.
Ir bausmė prasižengusiam, šis piktas (blogas) „diržas“ (t.y. bloga baimė), mušantis jį.
Apie tai Tora liudija toliau: „ir žemė buvo chaotiška (ובוהו תוהו tohu va bohu) ir tamsa (חשך chošech) virš bedugnės, ir Kūrėjo dvasia ( רוח ruach)“ (Berešit 1 – 2).
Ir tai yra keturios bausmės, kad nubausti jomis nusidėjėlius.
תוהו „chaotiška“ (tohu) - tai „pasmaugimas“, kaip parašyta „pasmaugimo virvė“ (Ješajahu (Izaijas) 34-11) ir parašyta „matavimo virvė“ (Zacharija 2-5).
בוהו „chaotiška“ (bohu) - tai „užmėtymas akmenimis“, t.y. akmenys, krintantys iš didžiosios bedugnės, kad nubausti nusidėjėlius.
חשך „ir tamsa“ (chošech) - tai „sudeginimas“, kaip parašyta „ir kai išgirsite balsą iš tamsos, o kalnas dega ugnimi... iki dangaus širdies tamsa“ (Dvarim 5-23, 4-11). Ir tai stipri ugnis, užsiliepsnojanti ant nusidėjėlių galvų, kad juos sudeginti.
רוח „dvasia (vėjas)“ (ruach) - tai „nužudymas kalaviju“.
„Uraganinis vėjas“ - tai aštrus, liepsnojantis kalavijas. Kaip tu sakai: „ir liepsnojantį besikeičiantį kalaviją“ (Berešit 3 – 24), vadinamą „vėju“ (ruach).
Tai ir yra bausmės, tam kas prasižengia Toros priedermėms.
Sulam (Jehuda Ašlagas)
Dalykų paaiškinimas. Tie žmonės, kurie nevykdo Kūrėjo baimės priedermės, kaip Karaliaus įsakymą, o tik kaip bausmės baimę, pakliūna į klipot (netyrų jėgų) įtaką.
Pirmoji iš jų:
תוהו (tohu), tai abejonės, nes žmogus stebisi, kodėl jis nesupranta Kūrėjo minčių ir kalbų.
Ši klipa skaitosi, kaip „virvė“, užveržianti žmogaus kaklą, ir uždaranti oro patekimą šventumui ir gyvybei.
Apie taip parašyta: „pasmaugimo virvė“ ir „matavimo virvė“ ir abu parašymai reiškia tą patį.
Taigi, pagal abejonių dydį, „sitra achra“ (kita, netyra pusė) užmeta „virvę“ ant žmogaus kaklo ir pasmaugia jį.
Apie tai parašyta: „vargas jums, pritraukiantiems nuodėmę tuštybių virve“ (Ješajahu 5 – 18).
בוהו bohu - tai „užmėtymas akmenimis“, t.y. po to, kai „sitra achra“ jau užmetė žmogui „virvę“ ant kaklo, jau gali daryti su žmogumi ką nori.
Arba užmėtyti akmenimis, arba sudeginti, arba nužudyti kalaviju.
„Užmėtymas akmenimis“ reiškia, kad „daužo“ žmogaus galvą blogais troškimais ir blogomis mintimis, ir traukia jį į „didžiąją bedugnę“.
Toliau žmogaus laukia kita bausmė:
חשך „tamsa“ (chošech) ir tai - „sudeginimas“.
Taigi, „sitra achra“ degina žmogaus kūną, sukiodama ant stiprios ugnies, kol „sudega“ visa gyvybė ir šventumas.
Paskui sitra achra siunčia žmogui:
רוח סערה „uraganinį vėją“ (ruach seara), ir tai kaip „aštrus kalavijas“, nukertantis žmogaus galvą ir atskiriantis nuo gyvybės.
