• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

שלבי הסולם כי תצה בן אהובה ובן שנואה  

Šlavei haSulam Mylimos žmonos sūnus ir nemylimos sūnus

ravas Baruchas Ašlagas

Šventasis Zoharas (Vajišlach) sako:
„kai ateina žmogus išsityrinti, anuliuojasi „blogio instinktas“ prieš jį ir „dešinė“ (gėrio pusė) valdo „kairę“ (blogio pusę). Ir abu gėrio ir blogio instinktai apsijungia, kad saugoti žmogų visuose jo keliuose. Apie tai parašyta: „nes savo angelams įsakys saugoti tave visuose keliuose“ (Tehilim 91 – 11).

Reikia suprasti, kaip gi gali „blogio instinktas“ saugoti žmogų, ir vesti jį tiesiu keliu? 
Juk jis (blogio instinktas) pataria žmogui, kad nereikia eiti Toros keliu.
Taip pat silpnina žmogų visur ir pataria jam rūpintis tik savo egoizmu.
Taigi kokia pagalba iš „blogio instinkto“?

Tačiau „kritimų“, kuriuos gauna žmogus, esmė yra ta, kad „blogio instinktas“ duoda žmogui svetimas Toros dvasiai mintis, kad suteikti žmogui „postūmį“ dvasiniame darbe. 
Tai reiškia, kad žmogus neturi pasitenkinti „mažuma“.
Taigi, kai žmogus vykdo tik „veiksmo priedermes“, jam švyti „švytėjimas“ iš aspekto מקיף (mekif, supantis).
Šis „švytėjimas“ duoda žmogui pasitenkinimą, kad nejaustų jokio trūkumo dvasiniame darbe.
Tačiau, jei žmogus nori „asmeniško ryšio“ su Kūrėju, t.y. kad net ir žmogaus intencija būtų „Dangaus vardu“, tada iš viršaus „pasako“ žmogui, kad jis yra netvarkoj.
Taigi, tada žmogus įeina į „kritimą“ ir pamato savo „tikrą padėtį“.
Taigi, tada žmogus pradeda ieškoti patarimų, kaip galima išeiti iš „meilės sau“.
Išeina, kad jei ne blogio instinktas, įvedęs jį į „kritimą“, žmogus negalėtų pasiekti savo kūrimo tikslo – „susiliejimo“ su Kūrėju. 
Todėl išeina, kad „blogio instinktas“ irgi yra „Kūrėjo angelas“.
Tai reiškia, kad „blogis“ yra Kūrėjo „pasiuntinys“, saugantis žmogų, kad nepasiliktų „domem de kduša“, t.y. „negyvo lygio“ dvasinėje būsenoje.
Taigi, tada žmogui atsiranda poreikis eiti į „priekį“.
Apie tai ir pasakyta:
„nes savo angelams įsakys saugoti tave visuose keliuose“.
T.y. net ir blogio instinktas tampa Kūrėjo „pasiuntiniu“, saugojančiu žmogų.