kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

Praktinė Halacha (Įstatymai) 

„Palaimintas teisėjas išties teisingas“

I. M. Lav

 
 
 

Uždaryti užduotį

 Kada gedintieji sako „Kadišą”?

„Kadiš derabanan” sakomas „Šacharito” pradžioje, po aukojimų Šventykloje išvardinimo. Pagal aškenazių-nechasidų paprotį, po „Pagiriamosios Davido dainos Šventyklos pašventinimo garbei” sakomas „Kadiš jatom”. Po to, po psalmės tai savaitės dienai, taip pat sakomas „Kadiš jatom”, „Kadiš derabanan” – po „Nėra nieko, kas prilygtų mūsų Kūrėjui”, ir po „Aleinu” – „Kadiš jatom”. Gedinčiųjų namuose po „Šacharito” pridedamas dar 49-tasis Tehilim skyrius, kuriame, be kita ko, sakoma: „Tik Kūrėjas išpirks mano sielą, nes amžiams pasiims mane. Nebijok, jei žmogus bus turtingas, jei padidins savo namų turtus; juk nieko nepasiims jis su savimi, kai numirs, nenusileis su juo į kapą jo turtai…”. Po to taip pat sakomas „Kadiš jatom”. „Minchos” metu „Kadiš jatom” sakomas tik vieną kartą, po „Aleinu”. Taip pat – ir „Maarive”, tačiau be to, po „Kadišo” gedintysis dar sako: „Palaiminkite Kūrėją palaimintąjį!”, o visi susirinkusieji atsako: „Palaimintas Kūrėjas per amžių amžius! ” Po Mišnos mokymosi mirusiojo atminimui sakomas „Kadiš derabanan”.                                                                          Pirmadienį ir ketvirtadienį, kai „Šacharito” metu skaitoma Tora, reikia iš artimiausios sinagogos pasiskolinti Toros ritinį. Halacha leidžia atnešti Toros ritinį į naują vietą tik su sąlyga, kad jis bus skaitomas ten ne mažiau kaip tris kartus – todėl gedinčiųjų namuose priimta melstis taip pat šabatinę „Minchą” (kurios metu taip pat skaitoma Tora) – kad bendrai su skaitymu pirmadienį ir ketvirtadienį, iš viso būtų trys Toros skaitymai. Visą tą laiką, kol Toros ritinys yra gedinčiųjų namuose, su juo reikia elgtis ypač atsargiai: jis turi būti įvyniotas į „talitą” ir gulėti ant stalo, ant kurio yra skaitomas, arba stovėti ant stalo, pristumto prie sienos.                                                                                                        Jei vieną iš septynių gedulo dienų išpuola Purimo šventė, tai gedintiesiems leidžiama išeiti iš namų, kad galėtų paklausyti Megilat Ester (tačiau septynių gedulo dienų skaičiavimas nenutrūksta – nei per Purimą, nei per Chanuką). Devintąją avo jiems taip pat leidžiama ateiti į sinagogą, kad paklausyti Megilat Eicha ir perskaityti „kinot”. Paskutinę naktį prieš Roš-Ašana priimta, kad gedintieji ateitų į sinagogą skaityti „slichot”. Visas likusias dienas tiems, kas sėdi „Šiva”, uždrausta išeiti iš namų - netgi tam, kad pasakytų „Kadišą” sinagogoje, jei namuose nepavyko surinkti „minjano”. Tačiau, kaip jau buvo pasakyta, Šabatui tai netaikoma – priešingai, per Šabatą gedintieji turi išeiti iš namų. Jei vieną iš septynių gedulo dienų išpuola šventė, paminėta Toroje, gedulas nutraukiamas. Tokių švenčių yra penkios: Pesach, Šavuot, Roš-Ašana, Jom-Kipur ir Sukot. Jei laidotuvės buvo vienos šių švenčių išvakarėse, ir gedintieji suspėjo prisėsti nors keletui minučių, būtinybė sėdėti „Šiva” atšaukiama prasidėjus šventei, ir po to, kai šventė baigėsi, gedintieji neprivalo tęsti gedulo dienų. Taip pat šventė, išpuolanti po „Šiva“ vieną iš „Šlošim“ dienų (žr. toliau), atšaukia visas likusias „Šlošim“ dienas. Šmini-Aceret – savarankiška šventė, nepriklausanti nuo Sukot. Iš to seka, kad jei laidotuvės įvyko prieš Sukot ir Sukot šventė anuliuoja „Šiva“ prievolę, tai Šmini-Aceret, einanti po Sukot, savo ruožtu atšaukia ir „Šlošim“. Tačiau po jos vis tik būtina dar devynias dienas išlaikyti „Šlošim“ dienų statusą. Kodėl? Todėl, kad Sukot anuliavo septynias gedulo dienas, pati šventinė savaitė „išėmė“ septynias dienas iš „Šlošim“ ir Šmini-Aceret šventė taip pat „paima“ septynias dienas. Susidaro 21 diena iš visų 30 dienų, ir lieka dar devynios, kurių privalu laikytis po Šmini-Aceret. Suprantama, kad taip pat yra ir kitais atvejais, kai šventės yra arti viena kitos: Jom-Kipuras yra šalia Roš-Ašana arba Sukot šalia Jom-Kipuro. Pirmoji šventė atšaukia „Šiva“, o antroji – „Šlošim“. Tačiau, jei žmogus mirė per pačią šventę, viskas yra šiek tiek kitaip. Jis laidojamas pasibaigus pirmajai šventės dienai, tai yra, pirmąją chol-amoed naktį, ir po to negalima gedėti. Tada po „Avdalos“, užbaigiančios šventinę savaitę, gedintieji privalo sėdėti „Šiva“ visas septynias dienas. Ir lygiai ta pati situacija, kai žmogus miršta šventės išvakarėse ir nespėjama jo palaidoti iki šventės pradžios: tada jis laidojamas pasibaigus pirmajai šventės dienai, o gedintieji pradeda „Šiva“ tiktai po savaitės.