• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות יב, יג  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                  12.

Tačiau iš pirmo žvilgsnio galima suabejoti šiuo pasakymu, juk sutinkame besimokančių, kuriems nepadėjo vien tik mokymasis prieiti prie „lišma“.
Ir čia yra vienas niuansas:
užsiėmimas „lo lišma“ turi būti toks, kad žmogus tiki Kūrėju ir jo Tora, taip pat užmokesčiu ir bausme, t.y. žmogus užsiima Tora todėl, kad Kūrėjas prisakė jam.
Tačiau jis nevalingai įjungia mėgavimąsi sau su malonios dvasios Kūrėjui suteikimu.
Todėl, jei po užsiėmimo ir didelių pastangų Tora ir priedermėmis žmogui paaiškėja, kad jis negavo naudos sau, jis gailisi tų pastangų.
Taip atsitinka todėl, kad žmogus iš pat pradžių neteisingai nukreipė savo mintis ir įtikino save, kad ir jis pats gaus naudos sau.
Todėl šis aspektas ir vadinamas „lo lišma“, ir išminčiai leido pradžioje užsiimti tokiu būdu.  
Tačiau be jokių abejonių, jei žmogus dar nenusipelnė tikėjimo Kūrėju ir Jo Tora, o yra paskendęs abejonėse ח''ו (chas ve šalom, neduok dieve), ne apie jį kalbėjo išminčiai, kad iš „lo lišma“ ateis į „lišma“.
Ir ne jam pasakyta, kad „švytėjimas Toroje“ grąžina prie „gerumo“.
Tai reiškia, kad „švytėjimas“ Toroje šviečia tik tiems, kurie nusipelnė tikėjimo, ir ne tik, bet „švytėjimo“ dydis yra proporcingas žmogaus „tikėjimo“ stiprumo dydžiui.
O neturintiems tikėjimo ח''ו (neduok dieve) – atvirkščiai Tora tampa „mirties lašu“, nes gauna iš Toros „tamsą“ ir „užtemsta“ jų akys.

                                                  13.

Ir čia išminčiai pateikė gražią pasakėčią apie šį dalyką, pagal eilutę:
 „vargas jums, trokštantiems Kūrėjo dienos, kam jums Kūrėjo diena? Ji jums tamsa, o ne šviesa“ (Amos 5 – 18). 
Pasakėčia apie gaidį ir šikšnosparnį, laukiančius ryto šviesos.
Pasakė gaidys šikšnosparniui: „aš laukiu ryto šviesos, nes šviesa - tai mano gyvenimas, o tu, kam tau šviesa?“  (Talmudas, Sanhedrin). 
Ir įsižiūrėk įdėmiai.
Taigi, savaime aišku, kad tie žmonės, kurie nenusipelnė iš „lo lišma“ ateiti į „lišma“, tai tik todėl, kad nėra pas juos tikėjimo Kūrėju, ir jie negavo Toros „švytėjimo“.
Tokie žmonės gyvena tamsoje ir numirs „ne išmintyje“.
Tačiau tie, kurie nusipelnė pilno tikėjimo, jiems garantuoja išminčiai: nors (pradžioje) ir užsiima Tora „lo lišma“, švytėjimas, esantis Toroje, atves juos prie gerumo.
Ir nusipelnys, netgi be išankstinių kentėjimų ir vargingo gyvenimo, Toros „lišma“.
Kas sąlygoja laimingą gyvenimą šiame pasaulyje ir pasaulyje, kuris ateis.
Apie juos parašyta: „tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į neregėtas aukštumas“ (Ješaja 58 – 14).