• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות טז, יז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                       16.

Dabar galima suprasti išminčių pasakymą:
„kiekvienam, užsiimančiam Tora „lišma“, pasidaro jam Tora „gyvenimo lašu“..., o kiekvienam, užsiimančiam Tora „lo lišma“, pasidaro jam Tora „mirties lašu“ (Talmudas, Taanit).
Tačiau juk kitoje vietoje pasakyta:
 „visada žmogus turi užsiiminėti Tora, netgi lo lišma, nes iš lo lišma ateis į lišma“?
Ir reikia suprasti, kad čia kalbama apie žmogų, kuris užsiima Tora todėl, kad yra priedermė mokytis Torą, taip pat jis tiki užmokesčiu ir bausme.
Tačiau, bet kokiu atveju, įjungia į mokymą truputį naudos ir malonumo sau kartu su mintimi ir suteikti „malonią dvasią Kūėjui“.
Todėl šviesa, esanti Toroje, gražina žmogų į teisingą kelią (į gerumą) ir jis ateina į „lišma“.
Bet jei žmogus mokosi Toros ne dėl priedermės: „mokytis Torą“.
Ir netiki užmokesčiu ir bausme, kad dėl to būtų verta stengtis, o stengiasi tik savo malonumui.
Tokiam žmogui pasidaro Tora „mirties lašu“, nes šviesa Toroje virsta jam tamsa, kaip jau yra paaiškinta.

                                                         17.

Todėl privalo mokinys, prieš pradėdamas mokytis, sustiprėti tikėjime į Kūrėjo valdymą „bausme ir užmokesčiu“, kaip pasakė išminčiai: „ištikimas tavo Darbdavys užmokės tau už darbą“ (Avot 2 –16).
Taigi, mokinys turi nukreipti savo pastangas taip, kad jo mokymas būtų vardan: priedermės „mokytis Torą“.
Tik taip galima nusipelnyti Toros „švytėjimo“, kurio dėka sustiprės ir išaugs jo tikėjimas.
Kaip pasakyta: „tai bus gydymas tavo kūnui ir balzamas tavo kaulams“ (Mišlei 3 – 8).
Ir mokinys bus visiškai tikras, kad iš „lo lišma“ ateis į „lišma“.
Net tam, kuris žino, kad kol kas dar nenusipelnė tikėjimo ח''ו (chas ve šalom, neduok dieve), yra jam viltis.
Taigi, jei žmogus savo užsiėmimuose Tora nukreips širdį ir protą taip, kad mokymo dėka nusipelnytų tikėjimo Kūrėju, nėra didesnės priedermės už šią.
Kaip pasakė išminčiai „atėjo pranašas Chabakukas ir patvirtino taisyklę:
„teisuolis gyvens savo tikėjimu“ (Talmudas, Makot).
Ir ne tik, bet žmogui nėra didesnio patarimo už šį.
Kaip parašyta (Talmudas, Bava Batra):
„pasakė Raba, paprašė Jobas (Kūrėją) išvaduoti pasaulį nuo teismo. Pasakė: „Pasaulio Viešpatie, sukūrei teisuolius, sukūrei nusidėjėlius. Kas gi gali sukliudyti Tau?“
Ir Raši paaiškina: „sukūrei teisuolius „gėrio instinkto“ pagalba, taip pat sukūrei nusidėjėlius „blogio instinkto“ pagalba, todėl nėra jiems išsigelbėjimo, nes visi jie priversti nusidėti“.
Ir atsakė Jobui jo draugai: „tu palikai baimę ir vedi diskusiją su Kūrėju“ (Jobas 15 – 4).
Tai reiškia, nors Kūrėjas ir sukūrė „blogio instinktą“, tačiau taip pat sukūrė jam vaistą (prieskonį).
Ir paaiškino Raši: „blogio instinktui“ sukūrė vaistą (prieskonį) – Torą, kuris pašalina „nuodėmingas mintis“.
Kaip pasakyta „jei pagavo tave blogio instinktas, tempk jį į Toros mokymo namus“ (Talmudas, Kidušin, pagal Mišlei).
Taigi, nusidėjėliai nėra palikti likimo valiai, nes jie gali išgelbėti save Toros pagalba.