• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא חמישאה  

Zohar Akdamat Sefer aZohar Toros Įsakymai. Penktas

rabi Šimonas bar Jochajus

                                                       (Ištraukos)

                                                 Zohar

Penkta priedermė.
Parašyta: „išves vanduo knibždančius gyvą dvasią נפש חיה (nefeš chaja)“ (Berešit 1 – 20).
Šiame sakinyje yra trys priedermės:
pirma – užsiiminėti Tora,
antra užsiimti veisimusi ir dauginimusi,
ir trečia apsipjaustyti aštuntą dieną, bei pašalinti עורלה (orla, apyvarpę).
Reikia užsiiminėti Tora, ir stengtis joje kiekvieną dieną, tam kad ištaisytų savo sielos dalis nefeš ir ruach...

Taigi, jei žmogus užsiima Tora, jis ištaiso kitą, šventą sielos dalį (נשמה - nešama).
Kaip parašyta: „išves ... gyvą dvasią נפש חיה “, tai yra dvasią (נפש - nefeš), atgaivinančią šį šventumą (malchut).
Ir jei žmogus neužsiima Tora, nėra pas jį šventos sielos (nefeš), t.y. ant jo nenusileidžia aukštutinis šventumas.
Tačiau, jei užsiima Tora, šiuo šnibždesiu, kuriuo žmogus šnibžda (Toros žodžius), nusipelno šios gyvos dvasios (nefeš chaja), kad būtų, kaip šventi angelai...

Kaip parašyta: „palaiminkite Kūrėją Jo angelai“ (Tehilim 103 – 20).
Ir tai tie žmonės, kurie užsiima Tora, vadinami Jo angelais ant žemės.
Apie tai parašyta: „ir paukščiai skraidys ant žemės“ (Berešit 1 – 20).
Ir tai šiame ir kitame pasaulyje.
Mokėmės, kad ateityje padarys jiems Kūrėjas erelių sparnus, kad skraidyti po visą pasaulį.
Kaip parašyta: „ir tikintys Kūrėju, atnaujins jėgas, pakils ant sparnų, kaip ereliai“ (Ješajahu 40 – 31).

                                                  Sulam      Jehuda Ašlagas

Parašyta: „palaiminkite Kūrėją angelai, visu stiprumu vykdantys Kūrėjo valią (žodį), girdintys Kūrėjo žodį balsu“ (103 – 20). 
Paaiškino išminčiai: angelai vykdo Kūrėjo valią, dar prieš išgirstant, t.y. suprantant ją. 
Tačiau žmogus negali įvykdyti jokios užduoties (misijos), prieš tai neišgirdęs (nesupratęs), ką siunčiantis sako jam.
Ir tik angelai atlieka savo misiją, dar prieš tai, kai išgirsta ir supranta, ką Kūrėjas jiems liepia.
Taigi, kai angelus valdo Kūrėjo noras, jiems nėra jokios kliūties, kuri neleistų jiems vykdyti Kūrėjo valią. Todėl jie seka paskui Kūrėją, kaip šešėlis „seka“ paskui žmogų, o jų visi veiksmai yra prieš išgirdimą (supratimą).
Tačiau parašyta: „žmonės, užsiimantys Tora“ pritraukia „šventą dvasią“.
Tai reiškia, kad nežiūrint į tai, kad žmogaus materija yra „žemiška“, jis tampa, kaip aukštybių angelas, nes jo veiksmas yra anksčiau už išgirdimą (supratimą).
Ir todėl toks žmogus vykdo Kūrėjo priedermes visu pilnumu, dar prieš suvokdamas, ką jis daro, t.y. jis seka paskui Kūrėją, kaip šešėlis „seka“ paskui žmogų.
Čia galime pateikti pavyzdį iš mūsų gyvenimo.
Kai vėjas įpučia žmogui dulkes į akis, žmogus iškart užsimerkia, dar prieš tai, kol mintyse suvokia, kas atsitiko. 
Vadinasi veiksmas, t.y. akių užmerkimas, visada anksčiau už dulkių pajautimą mintimis.
Apie tai ir rašo Zoharas: „tie žmonės, kurie užsiima Tora, vadinami Jo angelais ant žemės“.
Nors jie ir yra ant žemės, pasidaro (savo veiksmais) kaip aukštybių angelai, nes veiksmas yra anksčiau už išgirdimą (suvokimą).
Taigi, tokie žmonės nesvarsto protu, kad galėtų pilnai įvykdyti Kūrėjo priedermes.
Tai reiškia, kad jie pilnai įvykdo priedermę, dar prieš tai, kai pavyksta protu suvokti, ką jie daro. Kaip pavyzdys, jei kas papuola į akį, akių užmerkimas yra ankstesnis, nei suvokia protas, kas atsitiko...
Taigi, jei žmogus pritraukia „šventą sielą“, jis pasidaro kaip angelas, nes nusipelno paankstinti veiksmą už supratimą, kaip angelai.
Todėl apie juos parašyta: „ir paukščiai skraidys ant žemės“, t.y. „ateityje padarys jiems Kūrėjas erelių sparnus, skraidyti po visą pasaulį“.
Tai reiškia, kad šių žmonių mintys klaidžioja po visą pasaulį ir mato „Kūrėjo valdymą“.
Ir ne tik, kad jie nesuklumpa prieš „sitra achrą“ -  kitą pusę, netyrą jėgą, pateikiančią „neteisingą“ Kūrėjo valdymo interpretaciją, bet dar gauna jėgų „pakelti“ maldai („man“).
Tokių žmonių jėgos visada tik stiprėja, kaip parašyta: „tikintys Kūrėju, atnaujins jėgas, pakils ant sparnų, kaip ereliai“, kad „skraidyti“ po visus pasaulio „įvykius“.
Taigi, šių žmonių jėgos „atsinaujina pastoviai“, ir jie kelia maldą su tikėjimu į Kūrėjo vienybę, bei visada pritraukia iš viršaus „šventumą“.