• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Ravas Moše Jair Vainštok

Pasakojo rabi Menachem Josef Vainštok: „Mano tėvas ir mokytojas rabi Moše Jair Vainštok priklausė palaimintos atminties admor iš Lelov (chasidų) dinastijai.

Jis buvo svarbiausias to periodo ješivos „Chajei olam“ mokinys.

Dar būdamas vaikas buvo labai stropus mokinys, ir visiškai neatsitraukdavo nuo Toros mokymosi nei dieną, nei naktį.

Ir kai mano tėvas ir mokytojas dar buvo jaunas vaikinas, jo švento Zoharo žinios buvo pritrenkiančios. Jis galėjo mokytis valandų valandas ir mintinai cituoti ištisas knygos Zohar dalis.

Kai palaimintos atminties mokytojas Baal aSulamas atvyko į ješivą „Chajei olam“, mano tėvas ir mokytojas buvo viso labo 22 metų amžiaus.

Baal aSulamas pamatė, kad mano tėvas buvo nepaprastas mokinys, todėl pasiėmė jį į savo grupę.

Baal aSulamas daug metų Varšuvoje buvo rabinas teisėjas, todėl jie mokėsi „Jore dea“ (veikalas, nagrinėjantis halachos klausimus), taip pat Mišnos traktatą „Cholin“, kurie yra įprasti visiems halachos mokytojams. 

Po kelių savaičių, kai mūsų šventas mokytojas „pripildė mano tėvo ąsotį“ ir pamatė, jog pas jį yra begalinė trauka mokytis vidinės Toros, ir dar be to, jis turi žinių šventame Zohare, nusprendė kartu pradėti švento Zoharo pamokas. 

Baal aSulmas gyveno Jeruzalėje, senamiestyje, o mano tėvas ir mokytojas gyveno „Varšuvos namuose“, netoli „Mea šearim“ (ultraortodoksų kvartalas).

Didelis atstumas jam nebuvo kliūtis.

Kiekvieną dieną jis atsirasdavo pas Baal aSulamą pirmą valandą po vidurnakčio ir mokindavosi aštuonias valandas ištisai iki pat devynių ryto.

Taip pat mano tėvas pastoviai rizikavo savo gyvybe tiek eidamas pirmyn, tiek grįždamas.

Nuo to laiko jis tapo visa savo siela prisirišęs prie švento mokytojo Baal aSulamo.

Ir taip pat ir Baal aSulamas buvo siela prisirišęs prie savo mokinio, kad netgi viename laiške parašė: „Moše Jair – amžina žvakės liepsna“.

Taip pat kiek vėliau nusiuntė jį pakalbėti su kitais Jeruzalės kabalistais: su palaimintos atminties rabi Zalman Havlin bei  rabi Šaul Davik Kohen.

Šiuo pirmuoju periodu mano tėvas  nepasakojo net savo žmonai, kur ir pas ką eina mokintis.

Todėl ji nieko neįtardama galvojo, kad jis eina į sigagogą „Ješuot Jakov“, kuri yra šalia „Mea šearim“. 

Tačiau, kartą, kai labai lijo, ji pamatė, jog jis kiaurai peršlapęs – tada tėvas papasakojo jai visą tiesą, kad jis eina mokintis pas ravą.

Todėl kartą mano motina persuko laikrodį į priekį, kad tėvas atsikeltų valanda vėliau, nes buvo labai pavargęs, ir ji jo pagailėjo.

Tačiau po to jis paprašė, kad ji niekada daugiau taip nedarytų, nes net neįsivaizduoja, kokią žalą ji sąlygojo jam tuo, kad jis neatvyko pas savo mokytoją į pamoką.