• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

שערי קדושה חלק ב שער ה  

Šventumo vartai Antra dalis. Penktieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

                                                1.

                     Apie uždraustas (blogas) savybes

Blogos kalbos (lašon hara).
Pasakė mūsų mokytojai, kad ši nuodėmė sunkesnė už „avoda zara“ (stabmeldystę), paleistuvavimą ir kraujo praliejimą (Talmudas, Arachim),t.y. sunkiausias nuodėmes.
Pasakė išminčiai: tas, kas kalba lašon hara, neigia Kūrėją, kaip pasakyta: „jie pasakė, savo kalbomis nugalėsim, kas mums Kūrėjas“ (Tehilim 12 – 5).

Apkalbos žudo žmones, todėl skaitomos, kaip kraujo praliejimas.
Todėl, kas nusideda šiai nuodėmei, neįeina į Gan Eden, kaip parašyta: „kas gyvens Tavo menėse... tas, kas nelaido savo liežuvio“ (Tehilim 15 – 1). 
Tai matome iš Doego Adomij, Sanhedrino pirmininko, dėl apkalbų neįėjusio į „pasaulį, kuris ateis“. Ir taip pat nepragyvenusio „pusės savo dienų“, nes jis sąlygojo kohenų miesto Nov gyventojų, bei Šaulio ir jo sūnų mirtį.

Draugo įžeidinėjimas, pravardžiavimas ir didžiavimasis draugo gėda „nuleidžia“ žmogų į gehinomą (pragarą) ir nebegrąžina į „pasaulį, kuris ateis“.
Šaipymasis yra viena iš keturių grupių, kurioms neleista pamatyti Šchinos veidą.
Pasakė mūsų mokytojai: „kiekvienas pašaipūnas krenta į gehinomą“ (Talmudas, Avoda zara).
Ir dar: „jei žmogus sėdi, nieko neveikdamas, tai yra, kaip pašaipūnų sueiga“ (Avot 3 – 2). 
Tačiau toliau parašyta: „jei žmogaus noras tik Toroje... bus kaip medis, pasodintas prie vandens“.

Taip pat pasakė mūsų mokytojai: „kiekvieną dieną balsas iš viršaus sako: vargas žmonėms neįvertinantiems Toros“ (Avot 6 – 2). 
Ir dar pasakyta: „nes Kūrėjo žodį paniekino“ (Talmudas, Sanhedrin).
Taigi: „jei žmogus nukreipia širdį į dykinėjimą, jis stato į pavojų savo sielą“ (Avot, 3 – 45), todėl Tora perspėja: „saugokis šito“ (Dvarim 4 – 9).
Pasakė mūsų mokytojai: „žmogus gali išvengti teismo tik Toros pagalba“(Talmudas, Sanhedrin). Kaip pasakyta: „užpilk vandeniu ginčo pradžią“ (Mišlei 17 – 14).
Ir dar: „užsiiminėk Tora dieną ir naktį, tada bus pasisekimas tavo keliuose, ir tada ateisi į protą“ (Jehošua 1 – 8). 
Mokytis Toros reikia kiekvieną akimirką, minutę, valandą, dieną, jei žmogus atsitraukia nuo Toros žodžių, apie tai pasakyta: „(šio) trūkumo (jau) negalima suskaičiuoti (ištaisyti)“ (Kohelet 1 – 15).
Taip pat pasakyta: „štai dalykai, kurių vaisius žmogus valgo šiame pasaulyje, ir investuoja į pasaulį, kuris ateis... o Toros mokymas atstoja visus“ (Talmudas, Pea). 
Ir ne tik, bet tas, kas mokosi Toros, yra laisvas nuo kitų priedermių laikymosi, nes Toros mokymas atstoja visas priedermes.
Moko Tana de bei Elijahu: „palaimintas žmogus, kuris užsideda ant savęs „kaip jautis“ Toros jungą, ir visas dienas mokosi Toros, „Šventa dvasia“ iškart nusileidžia ant tokio žmogaus“ (Talmudas, Avoda zara).
Tačiau jei žmogus sėdi dykinėdamas, jis užsitraukia bausmę. Tuo labiau tas, kas šaiposi iš kitų.

Tuščios kalbos sąlygoja daug nusižengimų.
Jei žmogus sėdi nieko neveikdamas, tai veda prie tuščių kalbų, o tuščios kalbos galiausiai veda prie lašon hara, apkalbų, šaipymosi iš draugo trūkumų.
Pasakė išminčiai: tas, kas kalba tuščiai, prasižengia priedermei „daryk“ (Talmudas, Joma), kaip pasakyta: „ir kalbėk juos (tik Toros žodžius)“ (Dvarim 6 – 7). 
Pasakyta apie rabaną Jochananą ben Zakajų ir apie rabi Jehuda haNasį, kad jie nekalbėjo kasdieninių kalbų išvis.
Kaip parašyta: „neradau kūnui geriau už tylėjimą“ (Avot 1 – 17).
Ir dar: „sėdės vienišas, tylus kaip prisipylęs smėlio į burną“ (Micha 3 – 28).
Pasakyta: „mirtis ir gyvenimas liežuvio valdžioje“ (Mišlei 18 – 21), ir dar: „užtvaras (sąlyga) išminčiai – tyla“ (Avot 3 – 13). 
Karalius Šlomo pasakė: „neskubėk kalbėti ir žadėti Kūrėjui, nes Kūrėjas danguje, o tu ant žemės, todėl tegul būna tavo kalbos negausios“ (Kohelet 5 – 1).
Parašyta: „sukuriantis kalnus, vėjus ir pasakantis žmogaus kalbas“ (Amos 4).
Netgi tai, ką vyras kalba su žmona miegamajame yra užrašoma, ir mirties valandą viskas pasakoma žmogui (t.y. reikia atsiskaityti už kiekvieną žodį).

Pasakė mūsų mokytojai, tylėjimas veda žmogų prie kuklumo.
Kuklumas – tai Dangaus baimės pradžia, todėl, kai žmogus neužsiima Tora, turi būti kaip nebylys, ir stipriai suspausti lūpas, kaip girnas.
Tai reiškia, kad žmogaus nuopelnai ir teisumas nėra pakankami, ir dažniausiai neatitinka to, ką kalba jo lūpos.
Palaimintas, kas prilygina save „aklam, kurčiam ir nebyliui“, kad nenusidėtų ir nesuteptų savo dvasinių sielos „organų“ gehinomui.
Apie tai pasakė Davidas: „aš kaip kurčias negirdėsiu, ir kaip nebylys neatidarysiu burnos“ (Tehilim 38 – 14).
Knygoje Zohar parašyta: „kiekvienas žodis (הבל  „garas“, iškvėpimas balsu), kurį pasako žmogus, ir kuris nėra skirtas Kūrėjo darbui, „sukiojasi“ ir pasilieka pasaulyje. 
Ir kai siela „išeina“ iš pasaulio, šis žodis lydi, t.y. „apsupa“ ir „aprengia“ žmogų.
Apie tai pasakyta: „ir tavo priešų sielas svaidysiu, kaip su laidyne“.
Dar parašyta: „ir apsirengė Estera karališkai“.
Mokėmės tas, kas moka „saugoti“ burną ir liežuvį, apsirengs „šventa dvasia“ (karališkai).