kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



„Kūrėjo darbininkų“ grupė


3.

Rabi Baruch Šalom pasakojo, jog penktadienio naktį jie iš viso nemiegodavo  mokydavosi visą naktį.

Tačiau jų nuovargis būdavo toks didelis, kad vieną kartą rabi Brandvainas paprašė pakabinti jį prie sienos sijos žemyn galva kaip būdą nuo nuovargio...

Tačiau net ir tai nepadėjo ir jis užsnūdo.

Gerokai vėliau, kai buvo pradėtas knygų spausdinimas, Baal aSulamas paprašė mokinių sumokėti už kiekvieną pamoką po penkis šilingus (ketvirtis liros), tam, kad galėtų apmokėti knygų spausdinimą.

Dauguma jo mokinių gyveno labai vargingai ir dideliame nepritekliuje, neturėdami nei grašio savo kišenėse, tačiau netgi tai nesustabdė jų toliau kaip įprasta stabiliai eiti į švento mokytojo pamokas.

Mokinių susiliejimas su mokytoju buvo nepaprastai didelis.

Visi jie kentė didelius persekiojimus: tiek iš savo šeimų, tiek iš juos supančios aplinkos.

Brangus skaitytojas net neįsivaizduoja, kokius didžiulius kentėjimus teko praeiti šiems „liūtams“ dėl savo noro susilieti su šventu mokytoju ir dėl to, kad visada išlaikyti intenciją vien tik dėl Kūrėjo. 

Nesinori vardinti vardais, tačiau galima tik pasakyti, kad dauguma mokinių labai kentėjo nuo savo žmonų ir tėvų.

Yra žinoma, kad buvo mokinių, kurie keldavosi vidurnaktį, o jų žmonos keldavosi kartu su jais tam, kad sutrukdyti jiems išeiti mokytis pas savo mokytoją.


Rabi Abraham Aškenazi tuo metu gyveni Tiberijoje ir iš ten vykdavo pas Baal aSulamą į pamokas.

Tuo laiku ryžtis tokiai kelionei iš tiesų reikėjo begalinio atsidavimo: tiek dėl pavojingų kelių, kadangi kelias į Jeruzalę vedė per Šchemą labai vingiuotais keliais, kartais einančiais visai šalia gilių bedugnių, tiek finansiniu atžvilgiu.

Tūkstantį kartų šis žmogus galvojo, ar jam verta leistis į šias keliones.

Vieną kartą, kai rabi Abrahamas ruošėsi vykti pas savo mokytoją Baal aSulamą, vienintelė galimybė buvo keliauti sunkvežimiu, vežančiu šieną.

Sunkvežimyje šieno ritiniai buvo sukrauti dviem aukštais, ir rabi Abrahamui teko išsitiesti ant antrojo aukšto viršaus.

Sunkvežimiui važiuojant, staigiuose posūkiuose šieno ritiniai judėjo į visas puses ir rabi Abrahamas, esantis ant tų ritinių, galvojo, kad tuoj nukris į gilią bedugnę, esančią šalia kelio.

Jis matė „atvertas gehinomo (pragaro) žiotis“ apačioje...

Kai pagaliau atvyko pas savo mokytoją, buvo išbalęs kaip kreida, nuo šio kelionėje patirto siaubo.

Baal aSulamas paklausė, kas atsitiko, ir rabi Abrahamas jam papasakojo.

Tada Baal aSulamas jam pasakė: „Taip reikia bijoti Kūrėjo tokia baime, kokią tu patyrei, matydamas apačioje žiojėjančią bedugnę“.