• אז תתענג על ה' והרכבתיך על במתי ארץ, ואכלתיך נחלת יעקוב אביך, כי פי ה' דיבר. ישעיה נח – יד, זוהר, לך לך, ומלכי צדק Tada mėgausies Kūrėju, ir pakelsiu tave į žemės aukštumas, ir valgysi savo tėvo Jakovo palikimą, nes taip pasakė Kūrėjo burna. (Ješaja 58 – 14)

הקדמה לספר פנים מאירות ומסבירות טו  

Įvadas į knygą „Veidas šviečia ir paaiškina“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      15.

Dabar galime suprasti gėrio ir blogio „Pažinimo medžio“ nuodėmę, kurios gilumas neišpasakytas, ir išminčiai, „atvėrę mums sprindį“, uždarė dešimt.
Taigi iš pradžių parašyta: „ir buvo Adamas ir jo žmona abu nuogi ir nesigėdino“ (Berešit 2 – 25).
Ir žinok, kad „drabužių“ aspektas – tai „išorinis indas“, t.y. noras.
Todėl Tora taip apibūdina šią nuodėmę, pasakė išminčiai: „siaubingas kaltinimas (šmeižtas) žmonėms (Tehilim 66 – 5)“.
Tai reiškia, kad nuodėmė jau buvo „paruošta“ iš pradžių.
Taigi, pradžioje Adamas ir jo žmona buvo sukurti be „išorinių indų“, tik su „vidiniais“, išeinančiais iš „šventumo sistemos“, todėl jie „nesigėdino“. 
Tai reiškia, kad jie nejautė trūkumo, nes „gėda“ yra „trūkumo pajautimas“.
Ir žinok, kad „trūkumo pajautimas“ yra pirma priežastis užpildyti šį „trūkumą“.
Kaip ligonis, žinantis kad jis serga yra pasirengęs gydytis, tačiau, jei ligonis nejaučia, kad jis serga, negali gydytis.
Ir ši užduotis „uždėta“ ant „išorinių indų“ (norų), sudarančių „kūno“ aspektą.
Taigi, šie „indai“ yra „tušti“, be šviesos, nes yra atėję iš „tuštumos“, kuri pagimdo juose „trūkumą“, todėl atsiranda „gėda“. 
Tai reiškia, kad gėda verčia užpildyti trūkumą, t.y. pritraukti „supančią šviesą“, kuri galėtų užpildyti tuos tuščius „indus“ (norus). 
Ir todėl parašyta: „ir buvo Adamas ir žmona abu nuogi“ be „išorinio indo“, todėl „nesigėdijo“.
Tai reiškia, kad nejautė trūkumo, ir todėl negalėjo įvykdyti „Kūrimo tikslo“, kuriam ir buvo sukurti, t.y. begalinio šviesos (malonumo) gavimo.

Tačiau reikia suprasti pirmo Adamo, „Kūrėjo rankų darbo“, dvasinį aukštumą.
Ir taip pat jo žmoną, kurią Kūrėjas apdovanojo ypatinga intuicija, kaip parašyta:
„ir padarė („vajiven“ (pastatė) nuo žodžio „bina“ (protas)) iš šonkaulio“.

Todėl keista, kodėl jie taip „suklupo“, ir pasidarė, kaip kaip „kvailiai“, negalėdami apsisaugoti nuo gyvatės gudrumo?
Taip pat ir apie gyvatę liudija Tora, kad ji „buvo protingiausia iš visų lauko gyvių“.
Todėl, kaip ji galėjo pasakyti tokią kvailystę ir beprasmybę, t.y. jei suvalgysite „Pažinimo medžio“ vaisių, būsite kaip Dievai? 
Ir kaip šis kvailumas rado vietą žmonių širdyse?
Ir dar parašyta, kad Adamas ir Chava ne dėl noro tapti Dievais valgė nuo pažinimo medžio, bet iš paprasto smalsumo, nes:

„geras medis valgiui“.
Juk tai tik „gyvuliškas“ troškimas (valgiui).