• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות סט,ע, עב, עג  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                      69.

Todėl mums yra labai svarbu suprasti „meilės Kūrėjui” esmę.
Tai panašu iš to, kaip žmogus myli savo draugą, t.y. „meilė Kūrėjui” išeina iš to paties principo.
Ir dar, kaip jau sakėme, visos žmogaus savybės ir polinkiai iš pat pradžių ir buvo sukurti tik šiam tikslui, t.y. žmogaus „meilei Kūrėjui”.
Ir kai įsižiūrėsime į žmogaus meilę savo artimui, rasime ten keturias pakopas, viena aukščiau kitos,
t.y. dvi pagrindines, dar pasidalinančias į dvi, taigi iš viso – keturias.

                                                      70.

Pirma pakopa – tai meilė, priklausanti nuo kokios tai priežasties.
Tai reiškia, kad žmogus iš didelės naudos ir malonumo, kurį gavo iš draugo, „susijungė” su draugo siela su nepaprasta meile. Ir čia taip pat yra du lygiai.
Pirmas lygis:
prieš tai, kol žmogus pažino ir pamilo savo draugą, abu sąlygojo vienas kitam blogus dalykus.
Tačiau dabar abu nebenori to prisiminti, nes „visas nuodėmes uždengs meilė”.
Antras lygis:
visą laiką vienas kitam darė didelius gerumus ir didelę naudą, ir nėra jų santykiuose jokio „defekto”, ar blogio prisiminimo.

                                                      72.

Antra pakopa – tai meilė, nepriklausanti nuo jokios priežasties.
Tai reiškia, kad žmogus sužino apie savo draugo esmę, kuri yra nuostabi ir pranoksta viską, ką tik galima įsivaizduoti.
Taigi, po šio supratimo, „susilieja“ žmogaus siela su draugo siela didelėje meilėje, neturinčioje „jokių ribų“.
Ir čia taip pat yra du lygiai.
Pirmas lygis.
Prieš tai, kol žmogus sužinojo apie nuostabų savo draugo elgesį ne tik su juo pačiu, bet ir su kitais žmonėmis, žmogaus meilė draugui skaitosi dar neabsoliuti.
Tai reiškia, kad įsižiūrėjus „paviršutiškai“, gali atrodyti, jog draugas, dėl savo atsainumo sąlygojo kitiems žmonėms kokį tai „blogį“, ar „žalą“.
Taigi, jei žmogus „pamatytų“ tokį savo draugo elgesį su kitais žmonėmis, tada jo draugo „nuostabi dorybė“ būtų pažeista, ir meilė tarp jų „atšaltų“.
Tačiau tol, kol „nemato“ tokio savo draugo elgesio su kitais žmonėmis, žmogaus meilė savo draugui yra „didelė ir nuostabi“.

                                                     73.

Antras lygis.
Tai meilės, nepriklausančios nuo jokios priežasties pakopos, antras lygis, ir bendrai – ketvirta meilės pakopa.
Taigi šis lygis ateina pas žmogų, sužinojus apie visas nuostabias ir išskirtines jo draugo savybes. Tačiau prie viso šito dar prisideda tai, kad žmogus visiškai aiškiai ir tiksliai sužino apie savo draugo elgesį ir su kitais žmonėmis, neišskiriant nei vieno.
Tai reiškia, kad žmogus pats „patikrina“ ir „pamato“, kad jo draugo elgesyje nebuvo net jokios „užuominos“ į kokį tai „blogį“ ar „žalą“, bet jo draugo didelis ir nepaprastas gerumas su kiekvienu žmogumi pranoksta bet kokius įsivaizduojamus lūkesčius.
Todėl dabar tai – „absoliuti ir amžina meilė“.