- „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
- !שבת שלום
- Šabat Šalom!
הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג
„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija
ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas
Uždaryti užduotį
Ir vis tik – „Didis Išgelbėtojas“
2.
Baal aSulamo anūkas Josef Veincmanas, būdamas pusantrų metų amžiaus, susirgo meningitu, ir gydytojai konstatavo, jog jo būklė labai pavojinga ir kad vaikas neišgyvens.
Berniuko motina atėjo pas Baal aSulamą ir verkdama papasakojo apie sūnaus ligą.
Tą dieną mūsų mokytojas nepasirodė Mincha maldoje.
O vaikas po kurio laiko pasveiko...
Rabi Eliazaras Chaimas, rabi Moše Barucho Lemberger sūnus prieš Jom-Kipurą susirgo liga, nuo kurios mirdavo daug žmonių.
Rabi Moše Baruchas kreipėsi į mokytoją Baal aSulamą, ir šis palaimino, kad rabi Moše sūnus pasveiktų.
Ir kai sūnus pasveiko, pasakė jam rabi Moše Baruchas:
„Daugiau nebeturiu sūnaus – dabar tu mano mokytojo sūnus, nes jis tas, kuris tave „prikėlė iš numirusių“.
Rabi Davido Meincbergo brolis buvo paaukojimų rinkėju Tiberijoje, vietovėje prie rabi Meiro kapo.
Kiekvienas jam gimęs vaikas, sulaukęs metų-pusantrų numirdavo.
Rabi Abrahamas Aškenazi pasakė pasakė rabi Davido brolio žmonai, kad ji nuvyktų pas „dievišką kabalistą“ ravą Ašlagą į Jeruzalę ir jis jai padės.
Taip ji ir padarė: nuvyko pas Baal aSulamą ir papasakojo jam savo problemą.
Jis atsakė: „Nėra tau ko pergyventi – vaikas, kurį dabar nešioji, išgyvens. Ir gyvenime jam neprireiks daktarų“.
Ir iš tiesų, šis vaikas augo tvirtos sveikatos ir per savo gyvenimą niekada nesirgo.
Rabi Azrielis Chaimas Lembergeris pasakojo: „Baal aSulamui namuose patarnavo mano brolis rabi Zalmanas Lembergeris.
Kartą nutiko, jog jis negalėjo dirbti ir paliko mane vietoje savęs.
O pas Baal aSulamą su kokiu tai prašymu atėjo rabi Josefo Vainštoko žmona.
Kai užėjau pas mokytoją, pamačiau jį kenčiantį baisias kančias – jam labai skaudėjo rankas nuo žaizdų, esančių ant rankų. Mokytojas pasakė, jog jei rabi Josefo žmona atėjo priminti apie jos problemą, neįleisti pas jį.
Išėjau ir paklausiau jos, tačiau ji atsakė, kad atėjo visai ne dėl to.
Rabi Josefo žmona užėjo pas Baal aSulamą ir vis tiek užsiminė jam apie savo bėdą.
Ir kai po to įėjau pas mokytoją, pamačiau, jog nuo didžiulio skausmo jo rankos buvo net pamėlynavę.
Jis kentėjo ne todėl, kad įėjo toji moteris, bet dėl žmogaus, apie kurio bėdą ji atėjo priminti, skausmo“.
