• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הסולם, פרקי חיים של המקובל האלוקי רבי יהודה לייב הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Jehuda Ašlago (Baal Sulamo) biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Tikras stebuklas – perėjimas iš „gyvulio“ pakopos į „žmogaus“ pakopą

Mes matome du priešingus dalykus: iš vienos pusės – tai, kad nei vienas,  nei pats Baal aSulamas, nei admor Baruch Šalom, nei rabi Icchak Agasi neužsiėmė „ženklais ir stebuklais“ – niekada niekas nėra girdėjęs juos pasakojant apie kokius tai ženklus, nes šie dalykai jų visiškai nedomino.

Tai, kas jiems iš tiesų rūpėjo – tai tik darbas Kūrėjui, ir tai, kaip žmogui „sulaužyti“ save (savo egoizmą), kad priartėti prie Kūrėjo.

Visi artimiausi rabi Barucho Šalomo mokiniai paliudija, kad jiems nei karto neteko girdėti mokytojo pasakojant apie kokį nors jo tėvo padarytą stebuklą.

Ravas Baruchas pasakojo apie Baal aSulamo elgesį, pasakojo apie įvairius atsitikimus, tačiau nieko apie jokius stebuklus.

O pats Baal aSulamas kartą savo žmonai apie tai pasakė:

„Nenoriu, kad chasidai bijotų manęs labiau, nei bijo Pasaulio Kūrėjo“.  

Todėl jis nenorėjo demonstruoti jokių stebuklų ir neteikė jiems reikšmės.

Tačiau iš kitos pusės, ženklai ir stebuklai iš tikro egzistavo, nes akivaizdu, kad toks žmogus, kuris yra visiškame susiliejime su visos gyvybės Kūrėju:

jo galioje yra atgaivinti mirusius ir išgydyti ligonius.

Mokytojas Baal aSulamas kartą pareiškė, kad tas, kuris yra nors šiek tiek įėjęs į darbą Kūrėjui, gali daryti stebuklus.

Tačiau tie „ženklai ir stebuklai“ bus visai nesureikšminami ir žmogus, darantis „stebuklus“ visai nekreips į juos dėmesio.  

Dabar yra gera proga pateikti žinomą pasakojimą apie admor iš Kocko: kartą atėjo pas jį chasidai ir papasakojo apie vieną ravą, kuris daro įvairius stebuklus. Pasakė tada jiems admor iš Kocko:

„Norėčiau pamatyti, ar jis sugebės padaryti tokį stebuklą: iš „paprasto“ žmogaus padaryti judėją...“.

Paaiškinimas: vienintelis pasaulyje  dalykas, kuris turi būti svarbus žmogui – tai surasti būdą, kaip susijungti su Pasaulio Karaliumi.

Ir tai jis gali padaryti tik priimdamas ant savęs „Dangaus karalystės jungą“, t.y. žmogus turi stengtis eiti „tikėjimu virš logikos ir virš pajautimo“ ir atlikti didžiulį išėjimo iš egoistinės meilės sau darbą.   

Ir kiekvienas, įeinantis į šį darbą – į darbą, kurio tikslas – „padaryti iš žmogaus judėją“ (Izrael - „nukreiptą tiesiai į Kūrėją“), žino ir jaučia, kad tai milžiniškas, žmogaus jėgas viršijantis darbas.

Tačiau nepaisant to, visų kartų „Kūrėjo darbininkai“ tikėjosi ir prašė tik šio stebuklo ir tai buvo vienintelis dalykas, kuris jiems rūpėjo.