• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קב, קג, קד  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                             102.

Todėl parašyta, kad kiekvienam, besimokančiam Torą „lo lišma“, pasidaro jam Tora „mirties lašu“.
Tai reiškia, kad žmogus „neišėjo“ iš „Kūrėjo Veido“ paslėpimo į „Veido atvėrimo“ aspektą, nes nesukaupė visų jėgų, kad to nusipelnyti.
Ir dar, Toros mokymo didinimas tik dar labiau didina žmogui „Kūrėjo veido paslėpimą“, taip kad jis krenta į „dvigubą paslėpimą“.
Taigi tai – jau konkretus „mirties aspektas“, nes žmogus visiškai atitrūksta nuo „šaknies“.
Todėl ir pasidaro Tora žmogui „mirties lašu“. 

                                                                     103.

Dabar išaiškėja du Toros pavadinimai: „atvira Tora“ ir „slapta Tora“.
Ir reikia suprasti, kam žmogui reikalinga „slapta Tora“, t.y. kodėl nėra visa Tora atvira?
Tačiau čia yra labai gili mintis, nes „slapta Tora“ reiškia, kad Kūrėjas „slepiasi Toroje“.
Todėl dėl šios priežasties Ji ir vadinasi „slapta Tora“.
O „atvira Tora“ vadinasi todėl, kad Kūrėjas atsiveria Toros dėka.

Taigi, kaip sako kabalistai, ir kaip yra parašyta Vilniaus Gaono sidūre, kad Toros suvokimas prasideda nuo „sod“ (paslapties) ir baigiasi „pšat“ (paprastu supratimu).
Tai reiškia, kad dėka būtino pastangų kiekio, kuriuo žmogus pradžioje stengiasi „slaptoje Toroje“, jis nusipelno „atviros Toros“, ir tai yra „pšat“.
Todėl žmogus pradeda nuo paslapties, kuri vadinasi „sod“, ir kai nusipelno, jis užbaigia Toros mokymą paprastu supratimu, t.y. – „pšat“.

                                                              104.

Dabar tampa aišku, tai ko klausėme, t.y. kaip galima nusipelnyti pirmos meilės Kūrėjui pakopos, tai reiškia – „meilės, priklausančios nuo kokios priežasties“?
Taigi, kaip išsiaiškinome, kad nors užmokestis už priedermę yra tik „pasaulyje, kuris ateis“, tačiau visiškai pilnas to užmokesčio suvokimas galimas jau mūsų pasaulyje.
Ir šis suvokimas ateina žmogui „akių atvėrimo Toroje“ dėka.
Todėl šis aiškus suvokimas visiškai panašus į tai, lyg žmogus jau būtų iš karto gavęs užmokestį.
Ir aišku tada žmogus jaučia nuostabų gerumą, įjungtą į kūrimo mintį, kuri yra „suteikti malonumą kūriniams“ plačia ir dosnia Kūrėjo ranka.
Taigi, nuo šio didelio „gerumo“, kurį suvokia ir jaučia žmogus, atsiranda tarp žmogaus ir Kūrėjo nuostabi meilė.
Ir ši meilė „liejasi“ ant žmogaus be sustojimo, natūraliais keliais ir kanalais.