• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קה, קו, קז  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                    105.

Ir visa tai ateina žmogui po „Kūrėjo veido“ atvėrimo.
Tačiau, juk žmogus, būdamas „Kūrėjo veido“ paslėpime, kentė kentėjimus?
Ir nors dabar, po „Kūrėjo veido atvėrimo“, žmogus jau nebenori jų prisiminti, nes „visas nuodėmes uždengs meilė“, tai vis tik žmogui skaitosi didele „trauma“ ir „žala“?

Taigi, net jei paimsime meilės aspektą tarp žmonių, ir tuo labiau santykyje su Kūrėju, kurio valdymas yra Tiesa, bei kuris yra „geras ir darantis gerumą“, kaip blogiems, taip ir geriems.
Todėl reikia suprasti, kaip gali žmogus ir šiame aspekte nusipelnyti meilės Kūrėjui, ir jausti bei žinoti, kad Kūrėjas visada darė žmogui tik „nuostabų gerumą“?
Kaip žmogus gali suvokti, kad Kūrėjas nuo žmogaus gimimo, niekada nesąlygojo jam net menkiausios užuominos į blogį?!
Ir tai – dvi paskutinės „meilės Kūrėjui“ pakopos?

                                                    106.

Tačiau, kad tai suprasti, mes turime remtis išminčių pasakymu:
„jei žmogus padaro sugrįžimą (atgailą) iš meilės, visi jo tyčiniai nusikaltimai virsta nuopelnais“.
Tai reiškia, kad Kūrėjas ne tik atleidžia žmogui jo nusikaltimus, bet netgi kiekvieną tyčinį nusikaltimą ir nuodėmę, kuriuos žmogus padarė, Kūrėjas apverčia į priedermes.

                                                            107.

Todėl, kai žmogus nusipelno „Kūrėjo veido“ atvėrimo meilės lygyje, visi jo padaryti prasižengimai, netgi tie, kuriuos jis padarė tyčia, apsiverčia ir tampa priedermėmis!
Ir aišku, dabar žmogus džiaugiasi visais jo skausmais, karčiais kentėjimais ir dideliais nesklandumais, išgyventais dviejuose „Kūrėjo veido“ paslėpimuose.
Tai reiškia, kad būtent šie du „Kūrėjo veido“ paslėpimai ir sąlygojo žmogui visas klaidas ir tyčinius prasižengimus.
O šios nuodėmės, savo ruožtu, dabar virto priedermėmis, dėka nuostabaus ir nenusakomo „Kūrėjo veido“ švytėjimo poveikio.
Kaip, visos bėdos ir nelaimės, atsitikusios žmogui, padarius klaidas pirmame „Kūrėjo veido“ paslėpime, taip ir visi tyčiniai nusikaltimai, suklupus dvigubame paslėpime.
Taigi, visa tai „apsivertė“ ir pasidarė įprastiniu startu priedermių vykdymui, garantuojančiu nuostabų ir amžiną atlygį.
Tai reiškia, kad visas skausmas virsta žmogui dideliu džiaugsmu, o visas blogis – nuostabiu gerumu.