• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

מאמר לסיום הזוהר ו, ז  

Straipsnis Zoharo užbaigimui

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                        6.

Taigi, tampa aiškus visas žmogaus, nusipelniusio vėl susijungti su Kūrėju, šlovingumas ir privalumas, kai žmogus nusipelno „formų sutapimo“ su Palaimintu Kūrėju.
Tada žmogus Toros ir priedermių jėgos dėka „apverčia“ jame įdiegtą „norą gauti“, kuris atskyrė jį nuo Kūrėjo esmės (Acmuto), į „norą sąlygoti“.
Taigi, visi žmogaus veiksmai yra tik sąlygoti ir atnešti naudą artimui, ir tai formų su Kūrėju sutapimas.
Ir kaip iš pavyzdžio, žmogus šį kadaise „atkirstą“ nuo kūno „organą“, vėl „sujungia“ su „kūnu“.
Todėl jis vėl sužino bendras „kūno“ mintis, kaip žinojo dar prieš „atsiskyrimą“.

Taip yra ir su siela, kai siela įgauna formų su Kūrėju sutapimą, ji vėl sužino Kūrėjo mintis.
Kaip žinojo dar prieš atsiskyrimą, dėl „formų skirtumo“ priežasties.
Ir tada išsipildo parašymas: „pažink savo tėvų Kūrėją“, o siela nusipelno tobulo pažinimo, ir „dieviškos išminties“.
Taigi tada žmogus nusipelno visų Toros paslapčių, nes Kūrėjo mintys yra Toros paslaptys.

Tai, ką pasakė rabi Meiras: „kiekvienas, besimokantis Toros „lišma“, nusipelno daug dalykų, ir yra atveriamos jam Toros paslaptys ir „skoniai“, ir žmogus tampa, kaip stiprėjantis šaltinis“ (Avot 6).
Kaip ir sakėme, kad užsiėmimu Tora „lišma“ dėka, žmogaus noras tampa – tik suteikti „malonią dvasią“ Kūrėjui, ir žmogus visai negalvoja apie savo naudą.
Tada jam yra galimybė ir garantija „susilieti“ su Palaimintu Kūrėju, t.y. ateiti į „formų sutapimą“, ir visi žmogaus veiksmai būtų tik atnešti naudą artimui, o ne sau.
Tai reiškia, kad žmogaus veiksmai tampa būtent kaip Kūrėjo, kurio visi veiksmai yra tik sąlygoti ir daryti gera žmonėms.
Ir žmogus tuo vėl sugrįžta į „susiliejimą“ su Kūrėju, kaip siela buvo, dar prieš jos sukūrimą.
Todėl žmogus nusipelno daug dalykų, t.y. Toros paslapčių ir skonių, bei tampa, kaip „stiprėjantis šaltinis“, nes „anuliavo“ save (savo valdžią), kaip prieš sukūrimą.

                                                          7.

Ir iš tikro visa Tora: ar „atvira”, ar „paslėpta”, visa be jokių išlygų yra Kūrėjo mintys.
Ir tai panašu į upėje skęstantį žmogų, kuriam draugas meta virvę išsigelbėjimui.
Taigi, jei skęstantis pagriebia už virvės galo, tada draugas gali jį išgelbėti ir ištraukti iš upės.
Taip ir Tora, kuri visa yra Kūrėjo mintys. Tai panašu į virvę, kurią Kūrėjas meta žmogui, kad ištraukti jį iš klipot nešvarumų.
Ir vienas virvės galas yra prie kiekvieno žmogaus, ir tai vadinama „atvira” Tora, kuri nereikalauja jokių minčių ir ypatingos intencijos.
Ir ne tik, jei veiksmo priedermės yra vykdomos su „netinkama” mintimi, net ir tai yra priimama Kūrėjo.
Kaip parašyta: „visada žmogus turi užsiimti Tora, net lo „lišma” (dėl savęs), nes iš lo „lišma” gali ateiti prie „lišma” (dėl Kūrėjo, dėl Toros)”.

Taigi, Tora ir priedermės yra „virvės galas”, todėl nėra pasaulyje žmogaus, kuris negalėtų pagriebti šio „virvės galo”.
Tačiau, jei žmogus stipriai pagriebia „virvę”, tada jis nusipelno užsiiminėti Tora ir priedermėmis „lišma”, t.y. padaryti „malonią dvasią” Kūrėjui, o ne savo naudai.
Ir tada Tora ir priedermės atveda žmogų į formų su Kūrėju sutapimą, ir tai yra „susijungimo” paslaptis.
Taigi tada žmogus nusipelno sužinoti Kūrėjo mintis, kurios vadinasi Toros „paslaptys” ir Toros „skoniai”.
Ir tai visa likusi „virvė”, kurią „pačiupti” galima tik atėjus į visišką „susijungimą“.