• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

הקדמה לספר הזהר כד, כה  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                       24.

Taigi, „kūno“ esmė yra noras „gauti tik sau“, todėl visos „kūno“ savybės ir įsigijimai, tai šio sugadinto noro „gauti tik sau“, užpildymas.
Tai reiškia, kad šis noras „gauti tik sau“ iš pat pradžių ir buvo sukurtas tik tam, kad būtų pašalintas ir panaikintas iš pasaulio.
Tai yra tam, kad būtų galima ateiti į Trečią tobulą „Galutinio ištaisymo“ būseną.
Todėl „kūnas“ yra baigtinis, laikinas ir skirtas mirčiai. Jis ir visi įsigijimai kartu su juo.
Kaip praeinantis šešėlis, kuris nieko po savęs nepalieka.

Tačiau sielos esmė ir esybė yra „noras sąlygoti“, ir visos sielos savybės ir įsigijimai, tai tik šio noro užpildymas.
Šis noras egzistuoja amžinoje Pirmoje būsenoje, ir taip pat ateityje būsiančioje Trečioje būsenoje.
Todėl šis noras yra visiškai nemirtingas ir nekintantis, taip pat ir siela, bei visi jos įsigijimai yra amžini, gyvi ir egzistuojantys amžinai.
Taigi, sielos visai neveikia kūno mirtis ir išnykimas.

Net atvirkščiai, sugadintos „kūno“ formos išnykimas tik dar labiau sustiprina sielą, kad ji galėtų pakilti į aukštybes – į Gan Eden.
Ir taip pat jau paaiškinta, kad sielos išlikimas visiškai nepriklauso nuo įgyto intelekto, kaip tvirtina filosofai.
Iš tikro sielos amžinumas ir yra visa jos esmė, tai yra sielos esmė, glūdi nore sąlygoti, kuris yra sielos amžinumo sąlyga.
Tada kai intelekto, kurį įgyja siela, aspektas yra jos uždarbis, bet ne esmė.

                                                           25.

Taigi, dabar mes turime sprendimą Penktam tyrinėjimui.
Klausėme, jei kūnas yra taip labai sugadintas, kad siela negali būti visame savo tyrume, bet tik po to kai kūnas suirs žemėje.
Taigi, jei taip, tai kodėl kūnas vėl sugrįžta prisikelti iš numirusių?

Ir dar pasakė išminčiai, kad ateityje mirusieji prisikels su savo defektais, kad niekas nepasakytų, jog tai kitas kūnas (Zohar, Emor).
Ir šį dalyką gerai suprask iš pačios kūrimo minties, t.y. iš Pirmos būsenos, kur sakėme, kad Kūrėjo mintis buvo padaryti gera kūriniams.
Ir todėl Kūrėjas būtinai sukūrė kūriniuose milžinišką norą gauti visą šią gausybę ir gerumą, kuris yra sukūrimo mintyje.
Tai yra todėl, kad didelis malonumas ir didelis noras gauti šį gerumą, eina kartu.

Dar sakėme, kad šis didelis noras gauti, tai ir yra visa naujai sukurtos kūrinijos materija.
Todėl Kūrėjui nieko daugiau nereikia, kad Jis galėtų įvykdyti kūrimo mintį.
Juk iš tobulo Meistro negali išeiti nereikalingi veiksmai ir dalykai.
Kaip pasakyta „Vienybės dainoje“:

„Visame Savo darbe neužmiršai, nepridėjai ir neatėmei nei vieno dalyko“.

Taip pat sakėme, kad šis didelis noras gauti tik sau yra visiškai atskirtas nuo šventumo pasaulių, ir yra atiduotas netyrų pasaulių sistemai.
Iš kurios išeina „kūnai“, jų aprūpinimas ir visi įsigijimai mūsų pasaulyje.
Tol kol žmogus pasiekia „trylikos metų“ – „dvasinį lygį“.
Tada užsiėmimų Tora ir priedermėmis dėka žmogus pradeda „įsigyti“ šventą sielą.
Kuri jau yra aprūpinama iš šventų pasaulių sistemos, pagal sielos dydį, kurį pasiekė.

Taip pat sakėme, kad per 6000 metų, kurie yra mums duoti darbui Toroje ir priedermėse, visai nėra ištaisomas „kūnas“, t.y. didelis „noras gauti“, esantis jame.
Ir visi ištaisymai, kurie yra vykdomi mūsų dvasiniame darbe, liečia tik sielą, kuri šio darbo dėka kyla šventumo ir tyrumo pakopomis.
Tai reiškia, kad didėja noras sąlygoti, kuris eina kartu su siela.
Iš čia kūno pabaiga tik numirti, būti palaidotam ir suirti, nes negavo jokio ištaisymo.

Tačiau iš tikro, negali viskas taip baigtis.
Tai reiškia, jei bus pašalintas šis milžiniškas noras gauti iš pasaulio, su kūno mirtimi, tada nebus įgyvendinta (neduok dieve) kūrimo mintis, kad būtų gauti visi šie dideli malonumai, kuriuos Kūrėjas sumanė suteikti kūriniams.
Tai reiškia, kad didelis noras gauti ir didelis malonumas eina kartu.
Ir tuo dydžiu, kuriuo sumažės noras, lygiai tuo pačiu dydžiu sumažės ir malonumas bei mėgavimasis iš gavimo.