kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הקדמה לספר הזהר לא, לב  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                     31.


Apie tai parašyta „Tikunim“ (Tikunim Chadašim 97-72):
„Pas siurbėlę yra dvi dukterys, sakančios (hav, hav) duok, duok“ (pagal Mišlei 30).
Siurbėlė reiškia Gehinomą (pragarą), kuris loja kaip šuo „hav“, „hav“.
Vienas „hav“ – duok man šio pasaulio turtus, ir kitas „hav“ – duok man kito pasaulio turtus.
Tačiau, bet kokiu atveju ši pakopa žymiai yra svarbesnė už pirmą.
Tai reiškia, kad žmogus pasiekia tikrą „noro gauti“ sau dydį, ir jam yra duota visa jo „darbui“ reikalinga „medžiaga“.
Ši pakopa galiausiai atveda žmogų į „lišma“.
Kaip parašyta: „Visada žmogus turi užsiiminėti Tora, netgi „lo lišma“, nes iš „lo lišma“ ateis į „lišma“.
Todėl ši pakopa, einanti po „trylikos metų“ skaitosi „šventa pakopa“.
Ir tai yra „šventa tarnaitė, aptarnaujanti Ponią“, kuri yra paslaptis – „šventoji Šchina“.
Taigi, ši „tarnaitė“ atveda į „lišma“, ir nusipelnome Šchinos pasireiškimo.
Tačiau žmogus turi stengtis visomis įmanomomis priemonėmis, kad ateitų į lišma“.
Ir jei jis nesistengs, ir neateis į „lišma“, tada žmogus nukrenta pas „nešvarią tarnaitę“, kuri yra priešais „šventą tarnaitę“.



Tai reiškia, kad „nešvarios tarnaitės“ vaidmuo – supainioti žmogų, kad jis neateitų iš „lo lišma“ į „lišma“.
Apie šią „tarnaitę“ pasakyta:
„Tarnaitė, jei paveldi ponią“ (Mišlei 30), t.y. ji neleidžia žmogui prisiartinti prie „Ponios“, prie „šventosios Šchinos“.
Ir paskutinis šios Antros dalies etapas yra tas, kad žmogus turi „įsimylėti“ ir trokšti Kūrėjo su didele aistra.
Tai panašu į žemišką įsimylėjimą ir aistrą, kai įsimylėjęs galvoja apie savo mylimąją visą dieną ir visą naktį.
Kaip apie tai pasakė pijotų (religinių giesmių) autorius:
„Kai tik aš pagalvoju apie savo meilę, visai negaliu užmigti“.
Ir tada tai: „Išsipildžiusi aistra – Gyvybės medis“ (Mišlei 13 – 12).


Tai reiškia, kad penkios sielos pakopos yra vadinamos „Gyvybės medžiu“.
Ir vienos pakopos „atstumas (periodas)“ yra „penki šimtai metų“ (dvasinė kategorija), t.y. kiekviena pakopa sudaryta iš „šimto metų“.
Taigi, žmogus turi gauti visas šias penkias pakopas, t.y. šviesas naranchai (nefeš, ruach, nešama, chaja, jechida).
Šios šviesos aprašytos Trečioje dalyje.



                                                                32.


Trečia dalis. 


Tai darbas Toroje ir priedermėse „lišma“, t.y. kad sąlygoti, o ne dėl užmokesčio.
Šis darbas ištyrina norą gauti sau ir apverčia jį į norą sąlygoti.
Tada žmogus pagal noro gauti ištyrinimo dydį pasidaro tinkamas ir vertas gauti penkias sielos dalis, vadinamas naranchai.


Šių penkių sielos dalių pagrindas yra sąlygojimas, todėl jos negali „apsivilkti“ į kūną, tol kol kūną valdo „noras gauti“ sau.
Tai reiškia, kad „noras gauti“ sau yra su siela skirtingose arba priešingose formose.
Ir šviesos „apsivilkimas“ į sielą ir „formų sutapimas“ eina kartu.
Kai žmogus nusipelno, kad visas jo noras būtų tik sąlygoti ir nelieka naudos sau iš vis, tada jis nusipelno formų su aukštutiniais naranchai sutapimo.
Tada šie naranchai nusileidžia pas žmogų iš Ein Sofo Palaiminto, iš Pirmos būsenos, per šventų ABJA pasaulių sistemą, ir žmogus „apsirengia“ visomis šiomis pakopomis.


Ketvirta dalis. 


Tai darbas po „Mirusių prisikėlimo“.
Tada „noras gauti“ mirties ir palaidojimo dėka yra visiškai pašalinamas.
Ir paskui „noras gauti“ vėl prisikelia su visa savo didele ir sugadinta forma.
Apie tai parašyta:
„Ateityje mirusieji prisikels su visais savo defektais“.
Ir tada „noras gauti“ sau, t.y. jau ir pats kūnas, yra apverčiamas į sąlygojimo formą.
Tačiau yra ypatingų asmenybių, kurios gali atlikti visą šį darbą dar gyvendami mūsų pasaulyje.