• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

הקדמה לתלמוד עשר הספירות קלג  

Įvadas į „Mokymą apie dešimt sfirot“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                                 133.

Taip pat reikia žinoti, kad pasirinkimo laisvė galioja tik „Kūrėjo veido paslėpime“.
Tačiau tai nereiškia, kad po to, kai žmogus nusipelno „Kūrėjo veido“ atvėrimo, žmogui jau nebereikia sunkiai dirbti ir stengtis Toroje ir priedermėse.
Iš tikro viskas yra atvirkščiai, t.y. pagrindinis, sąmoningas darbas Toroje ir priedermėse žmogui prasideda, tik kai jis nusipelno „sugrįžimo iš meilės“.
Tai reiškia, kad tik tada žmogus gali užsiiminėti Tora ir priedermėmis su tikra baime ir meile, kaip yra mums prisakyta.
Kaip parašyta: „Sukūriau pasaulį tik absoliutiems teisuoliams“ (Talmudas, Brachot 61).

Tai panašu į Karalių, panorėjusį išsirinkti iš savo karalystės labiausiai jį mylinčius ir ištikimiausius gyventojus, ir paskirti jiems darbus rūmų viduje.
Ką padarė?
Paskelbė įsaką, kad susirinktų visi, ir dideli, ar maži, norintys dirbti Karaliaus rūmų viduje.
Tačiau rūmų prieigose Karalius pastatė daug sargybinių, ir įsakė jiems su gudrumu ir be gailesčio klaidinti kiekvieną, einantį į rūmus, ir neleisti jam prisiartinti.
Taigi suprantama, kad karalystės gyventojai, išgirdę šį Karaliaus įsaką, iškart pasileido rūmų link.
Tačiau visi buvo atstumti ištikimų sargybinių...
Ir paskui, daugeliui pavyko nugalėti sargybinius ir visai priartėti prie rūmų.
Tačiau prie įėjimo į rūmus sargybiniai buvo ypatingai atkaklūs, ir kiekvieną prisiartinantį, atstumdavo su ypatinga energija ir nuožmumu, taip, kad daugelis pasuko iš kelio...

Ir taip viskas tęsėsi daugelį dienų ir net metų, todėl didelė dauguma karalystės gyventojų labai pavargo ir nuleido rankas...
Todėl tik patys atkakliausi, kuriems užteko jėgų iškentėti, ir nugalėti sargybinius, atidarė Karaliaus rūmus ir iškart sutiko Karalių „veidu į veidą“...
Taigi, tada Karalius paskyrė kiekvienam labiausiai tinkamą tarnybą.
Ir aišku jau nuo tada nebebuvo jiems jokio pavojaus ir kliūčių iš sargybinių pusės, kurie nustumdavo juos nuo kelio ir apkartino gyvenimą daugelį dienų ir metų.
Tai reiškia, kad tie ištikimieji ir kantrieji nusipelnė pastoviai matyti Karaliaus veido šlovę ir tarnauti rūmų viduje...

Taip yra ir su „absoliučių teisuolių“ darbu, nes „pasirinkimo laisvė“, kuri galioja „Kūrėjo veido“ paslėpime, jau nebegalioja, kai atsiveria „durys“ į atvirą Kūrėjo valdymą.
Tačiau tada teisuoliams prasideda tikras darbas Kūrėjui „Veido atvėrimo“ aspekte.
Tai reiškia, kad tada teisuoliai pradeda „lipti“ daugeliu pakopų kopėčiomis, kurių vienas galas pastatytas ant „žemės“, o kitas siekia „Dangų“.
Kaip apie tai parašyta:
„Ir teisuoliai eina nuo stiprybės iki stiprybės“.
Kaip pasakė išminčiai: „Kiekvienas teisuolis nusidegina nuo draugo chupos“ .
Tai yra, šis darbas paruošia teisuolius Kūrėjo norui, kad išsipildytų jiems kūrimo mintis – „padaryti malonumą kūriniams“, plačia ir dosnia Kūrėjo ranka.