• „Toks bus raupsuoto (žmogaus) įstatymas, jo išsityrinimo dieną, jis turi būti nuvestas pas koheną. Ir išeis kohenas iš stovyklos, ir apžiūrės kohenas, ir štai – išgijo raupsuotas nuo savo raupsų“ (Vajikra 14 – 2, 3).
• !שבת שלום
• Šabat Šalom!

הקדמה לספר הזהר נח, נט, ס  

Įvadas į knygą Zohar

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

                                                         58.

Ir visam šiam dalykui yra aiški priežastis, t.y. sumažėjo tikėjimas Kūrėju bendrai, ir tikėjimas šventais kartos išminčiais atskirai.
Taip pat kabalos knygos ir Zohar knyga yra pilni materialių pavyzdžių, kuriuos visi supranta neteisingai, t.y. pažodžiui.
Todėl iškilo grėsmė, kad besimokantis kabalos „nesukluptų“ ir dvasinių sąvokų nesuprastų materialiai, t.y. „nepadarytų sau stabo ir atvaizdo“.
Ir ši priežastis paskatino mane padaryti tinkamą ir suprantamą komentarą Ari žodžiams, o dabar ir šventam Zoharui.
Taigi aš manau, kad po šių mano komentarų šios grėsmės neliko visiškai.

Tai reiškia, kad savo komentaruose Ari žodžiams ir knygai Zohar aš abstrakčiai paaiškinau kiekvieną dvasinę savoką, be jokio „materialaus atvaizdo“ virš materialios vietos ir laiko.
Todėl, kiekvienas besidomintis žmogus iš „Izraelio namų“, gali studijuoti knygą Zohar ir „šildytis šventoje liepsnoje“.

Ir pavadinau komentarus vardu הסולם (Hasulam – kopėčios, laiptai), kad parodyti, jog šio komentaro tikslas – kaip ir visų laiptų.
Taigi, jeigu yra palėpė pilna nuostabių dalykų, todėl trūksta tiktai „kopėčių“, kad pakilti į ją, ir tada visas pasaulio gerumas bus tavo rankose.
Tačiau „Hasulam“ nėra tikslas, nes jei pasiliksi ant kopėčių ir nepakilsi į „palėpę“, nepasieksi norimo.
Taip ir mano komentarai knygai Zohar, nors iš tikro norint pilnai paaiškinti šiuos giliausius iš giliausių dalykus, dar nėra sukurta kalba.
Tačiau vis tik padariau tai, kas mano jėgose ir paaiškinau, kad kiekvienas žmogus, naudodamas šiuos komentarus, galėtų įsigilinti į patį Zoharą, tiktai tada mano komentaro tikslas būtų pasiektas.

                                                               59.

Ir iš tikrųjų, kiekvienas suprantantis, kas parašyta knygoje Zohar, vienbalsiai sutinka, kad šitą knygą parašė dieviškasis išminčius (tana) rabi Šimonas ben Jochajus.
Ir tik nutolę nuo šios išminties teigia, kad šią knygą sukūrė kitas išminčius ir kitu laiku, pavyzdžiui Moše de Leonas ar kiti to laikmečio kabalistai.

                                                        60.

Tačiau nuo tos dienos, kai nusipelniau truputį Kūrėjo šviesos, kad pažvelgti į šios šventos knygos „vidų“, man jau nebekilo noras aiškintis šios knygos autorystės.
Ir tai akivaizdu, nes pagal šios knygos gilumą ir svarbą, mano širdis pakėlė rabį Šimoną nepalyginamai aukščiau virš visų šventųjų tanajų.
Tačiau jei man būtų išaiškėję, jog šią knygą parašė kas nors kitas, pavyzdžiui Mošė de Leonas ar panašiai, tada mano akyse šis išminčius pakiltų aukščiau virš visų, netgi virš rabi Šimono.

Tačiau iš tikro, pagal šios knygos išminties gilumą, jei išaiškėtų, kad šios knygos autorius vienas iš 48 pranašų, tai man būtų priimtina labiau, negu tai, kad šią knygą parašė rabi Šimono lygio išminčius.
Ir tik jeigu sužinočiau, kad šią knygą gavo mūsų mokytojas Moše ant Sinajaus kalno iš paties Kūrėjo, tada mano širdis nusiramintų visiškai. 

Ir iš tikro kitaip neįmanoma suvokti šios knygos gilumo.
Taigi todėl, kad nusipelniau parašyti aišku komentarą, truputį suprasdamas tai, kas parašyta šioje knygoje, manau, kad išlaisvinau visai save nuo darbo aiškintis ir tyrinėti šios knygos autorystę.
Tačiau iš tikro kiekvienas, nors truputį suprasdamas šventąjį Zoharą, nesutiks, kad jo autorius gali būti kas nors „mažesnis“ už šventąjį rabi Šimoną.