kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • והמשכלים יזהרו כזהר הרקיע ומצדיקי הרבים ככוכבים לעולם ועד. דניאל יב' – ג'. זוהר, נשא, רעיא מהימנא, הסוטה Ir protingi švytės, kaip (זוהר Zohar) švytėjimas dangaus skliaute, o pateisinantys daugumą, per amžius. (Danielis 12 – 3)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį



Gilūs jausmai savo tėvui

 

Gilūs ravo Barucho Šalomo jausmai savo tėvui, besąlygiškas anuliavimasis, bei susiliejimas su juo atsiskleidžia ravo Barucho laiškuose.

Taip rašė vienam savo mokiniui po tėvo mirties:

„Dėl tavo klausimo, kodėl paliko mus tokius vienišus kovoje.

Pasakė išminčiai: „Kiekvienas, kuris verkia ir gedi teisuolio...

Reikia paaiškinti, kas yra raudos ir gedėjimo aspektas...

Kai teisuolis yra pakviečiamas į „Dangaus ješivą“, ir dėl to yra jaučiamas jo trūkumas, o širdis prisipildo pergyvenimo ir skausmo, tada visa tai atsiveria ašaromis.

Ir kai žmogus trūkumą pajaučia atitinkamu dydžiu, tada šis trūkumas vadinasi malda, ir dėka maldos vėl pritraukiame tai, ką praradome.

Tačiau jei nekreipiame į tai dėmesio ir susitaikome su situacija, tada kaskart vis labiau nutolstame, kol užmirštame.

Tada yra kaltinimas žmogui, kodėl „teisuolis pražuvo ir niekas neatkreipė į tai dėmesio“. 


1955 metais per Tu-Bišvat šventę („Medžių nauji metai“), netrukus po savo tėvo mirties, ravas Baruchas vienam savo mokiniui rašė:

„Tu-Bišvat šventės metu sakome palaiminimus vaisiams.

Kaip sakydavo mano tėvas ir mokytojas, kad visas skirtumas tarp šventumo ir klipot (netyrumo sistemos) pasireiškia vaisiuose: vaisiai atsiranda darbo dėka.

Tuo tarpu „svetimas dievas, nevedantis vaisių“.

O galimybė nusipelnyti vaisius ateina tik dėka chesed savybės. Tada nusipelnome „medžio, vedančio vaisius“ aspekto. Nes žmogus – „lauko medis“.

Ir tik to kelio, kurį gavome iš mano tėvo ir mokytojo dėka nusipelnome vaisių, ir tai aspektas „veistis ir daugintis“.


Kitame laiške savo mokiniui rašė:

„Žinokite, mano draugai, po to, kai buvome kartu su „Izraelio žvake“ (Baal aSulamu), mes turime didesnę galimybę ateiti prie artumo su Kūrėju.

Mes turime tik klausyti jo balso ir saugoti jo sandorį.

Jo (Baal aSulamo) balsas yra kaip gyvo Ari balsas ir jis nenutrūks mumyse, net kai jo nėra šalia.

Ir be abejo, jis yra mūsų užtarėjas, kaip parašyta Toroje: „Ir pasigirs jo balsas, jam įeinant į Šventovę“.

Nes jei žmogui artėjant prie šventumo, jis „klauso jo balso“, tada žmogui būtinai pasiseks.

Nusipelnėme išgirsti Kūrėjo balsą,  kai buvome gyvojo Ari (Baal aSulamo) draugijoje. Ir be abejonės, jis stengiasi dėl mūsų.

O iš mūsų kas reikalaujama? Suprasti savo blogą padėtį ir neprašyti iš Kūrėjo jokių „nereikalingų priedų“, o tik paprasto gyvenimo šventume, ir tada:

 „Ateinančiam išsityrinti yra padedama“.


Ir dar ravas Baruchas rašė apie savo švento tėvo kelio esmę:

„Baal aSulamas pasistengė taip, kad paprastas žmogus, einantis jo keliu, galėtų ateiti į susiliejimą su Kūrėju, kaip (anksčiau galėjo tik) ypatingas išminčius”.

Tuo tarpu anksčiau tam reikėjo būti ypatingu išminčiumi.

Dar anksčiau, prieš Baal Šem Tovą, tai pasiekti galėjo tik „pasaulio didieji“. Kitaip nebuvo galima ateiti prie dieviškumo pasiekimo”.

Ir dar pasakė: „Mokymasis iš Baal Šem Tovo mokinių knygų duoda žmogui didelę šviesą mokymosi metu.

Tačiau, kai nustojame mokytis, tada šviesa nustoja šviesti.

Tuo tarpu mano tėvo ir mokytojo knygos „šviečia“ žmogui visur ir visada“.