kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

שערי הקדושה חלק א שער ג  

Šventumo vartai Pirma dalis. Tretieji vartai

rabi Chaimas Vitalis

 
 
 

Uždaryti užduotį




Dviejų pakopų teisuolis (צדיק – cadik) ir chasid (חסיד – nuo žodžio chesed, geras) analizė.


Iš tikro, jei žmogų siela traukia išsityrinti ir tapti šventu,
jis pirmiausiai turi priimti ant savęs „Dangaus karalystės jungą“ su visu rimtumu.
Tai reiškia, paruošti save visomis jėgomis ir skubotumu įvykdyti visas 613 Toros priedermes.
Nes su jų vykdymu bus ištaisyti 613 protinės sielos (נפש השכלית – nefeš asichlit) „gyslos“ ir „organai“, kaip jau paminėta pirmuose vartuose.
Todėl, jei žmogui truks nors vienos iš 248 priedermių „daryk“, jam truks vieno dvasinio „organo“ jo sieloje.
Apie tai pasakyta:
„Trūkumo negalima suskaičiuoti“ (Kohelet 1 –15).
Todėl tai bus žmogui didesnė blogybė, negu turint fizinį defektą.


Taip pat tas, kas prasižengs ir padaryts vieną iš 365 priedermių „nedaryk“,
jis skaitysis, turintis dvasinį defektą, nes užaks „vamzdis“ ir „gysla“,
praleidžianti dvasinę šviesą į dvasinius „organus“.
Apie tai pasakyta:
„Iškreipto negalima ištaisyti“ (Kohelet 1),
t.y. negalima ištaisyti po „išėjimo iš šio pasaulio“,
nes visus defektus galima ištaisyti tik šiame pasaulyje.


Kaip pasakyta:
„Nėra nei veiksmo, nei ataskaitos, nei supratimo“( Kohelet 9 –10),
t.y. negalima įvykdyti priedermę „daryk“ ir atsiskaityti už priedermę „nedaryk“.
Ir taip pat nėra supratimo, t.y. supratimo pačioje Toroje „Pragare į kurį tu eini“ (Kohelet 9 – 10). Išeina, kad visą tą laiką, kol žmogus dar neįvykdė visų 613 priedermių vadinasi „ne visiškas teisuolis“.
Ne veltui meldėsi Moše mūsų mokytojas, kad jam būtų leista įeiti į šventą Žemę, ir užpildyti sielą visomis 613 priedermėmis.
Tačiau, jei žmogus įvykdys visas priedermes, bet nebus ištaisytos jo geros savybės,
kad galėtų vykdyti priedermes su džiaugsmu ir meile,
be jokios blogo instinkto priemaišos, taip pat nebus tobulas.


Iš tikro žmogus turi išsityrinti savo „materialumą“ visiškai,
t.y. su noru, džiaugsmu ir meile.
Kaip pasakė karalius Davidas:
„Tuščia širdis mano viduj“ (Tehilim 109 – 22),
ir taip pat: „Kūrėjau, nesididžiavo mano širdis... mano siela kaip žindomas kūdikis prie mamos“ (Tehilim 131 – 1,2).
Tada atrodys, lyg visos geros žmogaus savybės atėjo jam lyg „su mamos pienu“.
Ir jis vadinsis „visiškas chasidas“, kaip karalius Davidas,
kuris visas geras savybes buvo paveldėjas iš prigimties.
Iš tikro Davidas, įvykdęs visas priedermes, galėjo save vadinti „chasidu“, kaip pasakyta:
„Saugojo mane mano siela, nes aš chasidas“ (Tehilim 86 – 2).


Kaip pasakė mūsų mokytojai:
„Kas gali vadintis chasidu, tas kas vykdo „Pirkei Avot“ nuostatas“ (Talmudas, Bava Kama).
Ir ten yra aprašytas gerų savybių – midot įsigijimas.
Kaip sakė mūsų mokytojai:
„Rabis sako, kuris kelias tiesus“(Avot 2 – 1),
„Akavija ben Mehalalel sako, įsižiūrėk į tris dalykus“ (Avot 3 – 1),
„Rabi Levitas iš Javnės sako būk labai, labai nusižeminęs“ (Avot 4 – 4).


Todėl Akavija garantuoja:
„Ir tu neateisi prie nusižengimo“,
t.y. prie „blogio instinkto“, sąlygojančio tau prasižengimą.
Tai reiškia, kad pats „blogio instinktas“ anuliuosis tavyje.
Tačiau, jei žmoguje dar yra „blogio instinktas“, bet žmogus stipriai laiko save,
kad neprasižengtų, toks žmogus išvengs nuodėmės.


Išvada.

Jei žmogus vykdo 613 priedermes dar pilnai nepašalinęs blogio instinkto,
bet nugali jį (blogį), toks žmogus vadinsis teisuolis (צדיק – cadik).
Ir kai įvykdys 613 priedermes, ir blogio instinktas bus pašalintas visiškai,
t.y. įsigis geras savybes natūraliai.
Toks žmogus vadinsis „absoliutus chasidas“.


Ir yra pakopa, aukštesnė už „absoliutus chasidas“.
Tai pati aukščiausia pakopa,
kurią pasiekęs žmogus, vadinasi (קדוש – kadoš) „šventas“.
Ši pakopa aprašyta knygoje „Tikunim“, knygoje Zohar ir dar daugelyje vietų.
Zohar, „Ki Tece“, Raja Mehemana parašyta:
„Sako Kūrėjas:
Tas kas užsiima Tora, „gmilut chasadim (atsidėkojimu gerumu) ir meldžiasi su bendruomene, svarbus Man, lyg būtų išlaisvinęs mane ir Mano sūnus iš pasaulio tautų.
Tačiau, kodėl žmonės stengiasi Toroje,
o Kūrėjas dar nėra išlaisvintas?
Iš tikro, kas vadinasi „chasidas“?
„Chasidas“ yra tas, kas yra garbingas, padorus ir geras su savo Kūrėju.


Ir dar, kai Izraelis daro nuodėmes, Kūrėjas siunčia Savo sūnus į tremtį,
tačiau kartu su jais tremtį eina į ir Šchina.
Iš tikro tas, kas sugrįžta (padaro atgailą תשובה – tšuvą),
kas daro Šchinai gerumą,
kas užsiima Tora ir priedermėmis,
pas ką yra tik viena mintis – „išvaduoti“ Šchiną.
Toks žmogus daro gerumą Kūrėjui“.


Parašyta: „Uolą, pagimdžiusią tave, apleidai“(Dvarim 32 – 18),
ir parašyta: „Duokite stiprybę Kūrėjui“ (Tehilim 68 – 35).
Apie tai rabi Jehuda sako:
„Palaimintas tas, kas užsiima Tora, tam,
kad suteiktų malonią dvasią savo Kūrėjui“ (Talmudas, Brachot).
Klausia:
„Kodėl užsiima Tora“?
Ir atsako:
„Ne dėl savo užmokesčio, o tam, kad suteikti malonią dvasią Kūrėjui.
Apie tai parašyta:
„Visi jūsų skausmai ir bėdos, tai – Jo (Kūrėjo) skausmai ir bėdos (Ješaja 63 – 9).
Visur, kur tik yra ištremiamas Izraelis, Šchina eina su juo,
nes Ji mūsų Motina.
Apie tai parašyta:
„Už jūsų nuodėmes yra išsiųsta jūsų Mama“(Ješaja 3 – 1), vadinama Šchina.
Kaip parašyta: „Uolą, pagimdžiusą tave, apleidai“.


Iš tikro, jei žmogus užsiima Tora ir priedermėmis,
ir tai daro su geromis savybėmis, jis vadinasi „chasidas“,
kaip paminėta anksčiau.
Tačiau, jei įsimaišo jame kokia mintis gauti kokį užmokestį,
vadinasi chasidas (geras) tik sau.
Kaip parašyta:
„Sąlygoja savo sielai geras žmogus (איש חסד – „Iš chesed“)( Mišlei 11 – 17).
Tai reiškia, kad vykdydamas priedermes,
toks žmogus sąlygoja tik savo sielai gerumą.
Todėl nėra vadinamas „chasidas“,
o tik „geras žmogus“,
t.y. „žmogus chasidas – „Iš chesed“.
Ir „gerumas“ yra nukreitas į patį žmogų, sąlygojantį tik savo sielai šį „gerumą“.


Tačiau, jei žmogus sąlygoja gerumą savo Kūrėjui,
toks žmogus vadinamas „chasidas“ ir „šventas“ (קדוש – kadoš).
Toks žmogus išsityrina nuo visų nešvarumų rūšių,
ir pašventina save aukštutiniu Kūrėjo šventumu.
Todėl pasakymas – „šventas“, reiškia „pasiruošimas“ ir „pakvietimas“.
Kaip parašyta:
„Ir pasišventinkite rytoj ir valgysite“ (Bemidbar 11 – 18).
Iš tikro žmogus padaro save „Kūrėjo šventumo vežimu“ (merkava), ir jau nepergyvena dėl savo garbės, o tik dėl Kūrėjo garbės.


Apie tai kalba rabi Pinchas ben Jair:
„Atsiskyrimas veda prie tyrumo... šventumas prie chasidut, o chasidut veda prie šventos dvasios (רוח הקודש – ruach akodeš)“ ( Talmudas, Sota).
Ir tai yra „absoliuti chasidut“, ateinanti po šventumo ir vedanti prie šventos dvasios.
Iš tikro žmogus susilieja su Kūrėju absoliučiai,
ir pasiekia Toros paslapčių atvėrimą, bei ateities pranašavimą.
Kaip sako rabi Meir – to nusipelno:
„Kiekvienas, užsiimantis Tora lišma“ (Avot 6 – 5),
t.y. dėl pačios Toros,
nes Ji ir Kūrėjas yra viena,
visa Tora yra Kūrėjo vardai.
Todėl toks žmogus:
„Nusipelno daug dalykų... ir atveriamos jam Toros paslaptys ir pasidaro kaip stiprėjantis šaltinis“ (Avot 6 – 5).