• הָא לַחְמָא עַנְיָא דִּי אֲכָלוּ אַבְהָתָנָא בְּאַרְעָא דְמִצְרָיִם. כָּל דִּכְפִין יֵיתֵי וְיֵיכוֹל, כָּל דִּצְרִיךְ יֵיתֵי וְיִפְסַח. הָשַׁתָּא הָכָא לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּאַרְעָא דְיִשְׂרָאֵל. הָשַׁתָּא עַבְדֵּי לְשָׁנָה הַבָּאָה בְּנֵי חוֹרִין. הגדה של פסח Tai yra vargo duona, kurią valgė manoTėvai Egipto žemėje. Kiekvienas alkanas, gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis, gali ateiti ir padaryti „Pesachą“ („Peršokimą“). Šiandien – čia, kitais metais – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, kitais metais – laisvi. (Pesacho Agada).

זהר הקדמת ספר הזהר פקודי אורייתא פקודא תליסר 

Zohar „Toros Įsakymai. Tryliktas“

rabi Šimonas ben Jochajus

                                                        (Ištraukos)

                                                            Zohar

Trylikta priedermė, tai išpirkti (פדיון – pidjon) pirmgimį sūnų ir „pritvirtinti“ jį prie gyvenimo.
Yra du valdytojai, vienas atsakingas už gyvenimą,
o kitas už mirtį, ir jie abu stovi prie žmogaus.
Kai žmogus išperka sūnų, išperka iš to „mirties valdytojo“,
kad jis negalėtų valdyti žmogaus.

Tai paslaptis, kas parašyta:
„Ir pamatė Kūrėjas viską ką padarė“(Berešit 1 – 31).
Iš tikro: „Ir štai gerai (והנה טוב – vehine tov)“ – „gyvenimo valdytojas“, o
„labai“ (מאוד – meod) – „mirties valdytojas“.

Su sūnaus išpirka sustiprėja „gyvenimo valdytojas“,
ir susilpnėja „mirties valdytojas“.
Su šia išpirka (pidjon) „nuperkamas“ sūnui gyvenimas,
o bloga pusė palieka jį,
ir jau negali prisiliesti.

                                           Sulam         Jehuda Ašlagas

Nagrinėjama eilutė:
„Ir pamatė Kūrėjas viską ką padarė, ir štai gerai labai“.
Kur „Ir štai gerai“ – „gyvenimo angelas“,
„labai“ – „mirties angelas“.
Šeštą kūrimo dieną „šešta diena“ (יום הששי – jom hašiši) parašyta su artikeliu,
kaip nuorodą į 5 val. (Berešit 1-31).
Tada labai aukštai pakilo dvasiniai pasauliai,
pirmasis Adamas gavo chaja šviesą (mochiną) visu pilnumu,
ir to dėka anuliavosi „mirties angelo“ jėga.

Ir ne tik, bet aspektas „labai (meod)“ sušvelnėjo (pasisaldino),
kaip bus tik „Galutiniame ištaisyme“,
paslaptyje „Praryta amžiams mirtis“ (Ješaja 25 – 8).
Todėl Zoharas duoda užuominą „ir štai gerai“,
tai gyvybės angelas, „labai“, tai mirties angelas.
Tačiau dabar, po „Pažinimo medžio“ nuodėmės,
pasauliai penktą valandą Šabato išvakarėse jau nepakyla taip aukštai.
Ir todėl reikalinga ypatinga priedermė,
kad galėtumėme per Šabatą pasiruošti bei sutelkti jėgas šviesos chaja pritraukimui,
ir ši priedermė – žmogaus „pirmgimio išpirkimas“.

Iš tikro „su šia išpirka yra „nuperkamas“ sūnui gyvenimas (חיים – chajim,
t.y. šviesa chaja, gyvenimo šviesa),
ir mirties angelas susilpnėja.
Lygiai kaip tai pirmam Adamui padarė pats Kūrėjas,
paslaptyje ה (žymimasis artikelis) žodyje „šešta diena“ (jom hašiši).

Tada „mirties angelas“ pasidarė „labai geras“.
Ir dabar, šios priedermės dėka,
galima susilpninti „mirties angelo“ jėgas,
kaip buvo tada, nors ir nepašalinant jų visiškai.
Todėl „pirmgimio išpirkimo“ dėka yra „nuperkamas“ sūnui gyvenimas,
o „blogio jėga“ visiškai palieka kūdikį.
Ir taip pat žmogui yra galimybė (jėgų) gauti Šabato šviesą (mochiną).