• הא לחמא עניא די אכלו אבהתנא בארעא דמצרים. כל דכפין ייתי ויכול, כל דצריך ייתי ויפסח. השתא הכא, לשנה הבאה בארעא דישראל. השתא עבדי, לשנה הבאה בני חורין. הגדה של פסח Štai vargo duona, kurią valgė mano tėvai Egipto žemėje. Kiekvienas norintis gali ateiti ir valgyti, kiekvienas norintis atlikti Pesachą (Peršokimą), gali ateiti ir atlikti. Šiandien – čia, rytoj – Izraelio žemėje. Šiandien – vergai, rytoj – laisvi. (Pesacho Hagada)
• !חג פסח כשר ושמח Linksmo ir košerinio Pesacho!

שלבי הסולם מועדים מסרת גיבורים ביד חלשים  

Šlavei haSulam „Atidavei stiprius į silpnųjų rankas“

ravas Baruchas Ašlagas

                                                        (Ištraukos)

                                                        2.

Bendru atveju Kūrėjo savybėse galime išskirti tris aspektus:
אחד (Echad) Vienas,
יחיד (Jachid) Vienintelis (Vieningas),
ir מיוחד (Mejuchad) Ypatingas (Vienintelis).

„Vienas“ rodo, kad Jis viename vienodume.

Vienintelis rodo, kad viskas išplaukia iš Jo. Kad visas daugialypiškumas yra pas Kūrėją vieningoje formoje kaip ir Jo esmė.

Ypatingas rodo, kad nors Jis veikia daugeliu veiksmų, viską veikia viena jėga, ir viskas sugrįžta ir susijungia į vieną formą“ (Talmud Eser aSfirot 1d.).

Vienas – kai Jis veikia vienu vienodumu, t.y. sukūrė kūriniją vienam tikslui, kad padaryti jai gera.

Vienintelis (Vieningas) – nors mes matome daug veiksmų, t.y. gera ir bloga, t.y. kartas atrodo darantis gera ir  (neduok dieve) bloga, tada vadinasi Vienintelis (Vieningas).
Taigi, nors visi Jo veiksmai yra skirtingi, jie turi vieningą tikslą ir rezultatą – padaryti gera. Taigi; Jis yra Vieningas visuose veiksmuose ir nesikeičia, nors yra daug skirtingų veiksmų, t.y. visus veiksmus vienija viena Vieninga forma – tik padaryti gera.
Žmogus turi tuo tikėti, nors jis jaučia, kad veiksmas, kuris ateina iš Kūrėjo, nėra geras.
Žmogus turi tikėti, kad šiuo veiksmu bus galiausiai ateityje sąlygojamas gerumas.
Tai ir yra visas žmogaus darbas, t.y. patikėti tuo, nors akivaizdžiai to nesimato, ir paprastu protu negalima suvokti.
Ir už tai dėkoti Kūrėjui.
Apie tai pasakė išminčiai: „Žmogus turi dėkoti už blogumą taip, kaip dėkoja už gerumą“ (Talmudas).
T.y. žmogus turi tikėti, kad visa tai yra jo naudai, kitaip Kūrėjas nebūtų davęs žmogui pajausti šių būsenų, juk Kūrėjo noras – padaryti gera kūriniams, ir tai yra kūrimo tikslas.

Ypatingas (Vieningas) vadinasi tada, kai žmogus nusipelno pamatyti, kaip daugelis skirtingų savybių įgavo vieningą formą.
Taigi, žmogus nusipelno pamatyti, kaip visas blogis įgavo gėrio, kas ir būdinga Kūrėjui, formą. Suvokti ir pamatyti aspektą Ypatingas žmogus nusipelno tik, kai ištaiso savo indus (norus) sąlygojimui.
Tada žmogus nusipelno kūrimo tikslo ir tai – viskas tik į Gera.