kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ותהר עוד ותלד בן ותאמר הפעם אודה את יהוה על כן קראה שמו יהודה ותעמד מלדת. בראשית כט' – לה Ir pastojo (Leja) vėl ir pagimdė sūnų, ir pasakė: „Dabar padėkosiu Kūrėjui“, todėl pavadino vardu „Jehuda“ (padėka) , ir nustojo gimdyti. (Berešit 29 – 35)

זהר הקדמת ספר הזוהר פקודי אורייתא פקודא ארביסר  

Zohar „Toros Įsakymai. Keturioliktas“

rabi Šimonas ben Jochajus

 
 
 

Uždaryti užduotį

 


                                               

                                                          (Ištraukos)


                                                              Zohar


Keturiolikta priedermė, tai saugoti Šabato dieną, nes tai poilsio,
po visų pasaulėdaros kūrimo veiksmų, diena.
Čia yra įjungtos dvi priedermės.
Viena – saugoti Šabato dieną,
kita – pririšti šią dieną prie šventumo.


Saugoti Šabato dieną, t.y. prisiminti ir nusiteikti šiai dienai,
nes tai poilsio visiems pasauliams diena.
Visi veiksmai, kurie buvo užbaigti šią dieną,
buvo padaryti anksčiau, kol dar netapo diena šventa.


                                                  Sulam             Jehuda Ašlagas



Per Šabatą pakyla pasauliai (Brija, Jecira ir Asija) į šventumą (į Acilut pasaulį).
Su pasauliais kyla ir žmogaus sielos dalys nefeš, ruach, nešama į Acilut pasaulį,
kur visi gauna šviesą chaja.
Todėl yra dvi priedermės.
Viena priedermė:
Saugoti Šabato dieną“,
t.y. nenusižengti, darant kūrybinį darbą.
Tai reiškia, kad kūrybiniu darbu perkeliame viską iš vienos valdos į kitą,
t.y. iš Kūrėjo valdos į žmogaus valdą.
Ir kai jau pasauliai visiškai atsiskyrė nuo klipot, žmogui reikia saugotis,
kad „klipot“ (netyros jėgos) vėl nesugrįžtų šią šventą dieną.
Todėl tas, kas atlieka darbą, sąlygoja klipot „susimaišymą“ su šventumu.


Antra priedermė:
Tinkamai „pririšti šią dieną prie šventumo“ Šabato malonumų dėka.
Iš tikro Šabatinių malonumų dėka pritraukiame Acilut pasaulio šviesą į savo sielos dalis nefeš, ruach, nešama, o Aciluto šviesa, tai chochma šviesa, vadinama (קדוש kadoš) šventumu,
ir to dėka tampame „šventais“.
„Saugoti Šabato dieną“, reiškia,
kad visi darbai ir visas triūsas tai užuomina į kovą su „sitra achra“ (kita, netyra puse),
atskiriančią mus nuo Kūrėjo.
Yra taisyklė:

„Toje vietoje kur yra varginantis darbas, būtinai yra sitra achra“.
Šios kovos ir darbo metu mes ir „išaiškiname“ šventas kibirkštis,
kurias yra „prarijusi“ sitra achra.
Todėl kiekviena analizė skaitosi ir pasireiškia ypatingu darbu.


Iš pradžių visa ši analizė buvo padaryta paties Kūrėjo,
tai ir yra visas kūrimo procesas per šešias dienas.
Ir kai jau buvo užbaigta visa analizė skaitosi,
kad viskas atėjo į pilną tobulumą, galutinį tikslą.
Tada diena tapo šventa, t.y. „Šabatas“ – poilsis.
Tai – poilsio diena, nes yra užbaigtas visas darbas,
ir jau nėra ką taisyti.
Ir suprask tai.
Todėl Šabato dienos paslaptis ta, kad tai yra poilsio visiems pasauliams diena.
Ir kiekvieną Šabatą pas mus sugrįžta tas tobulumas,
kuris buvo per pirmąjį kūrimo Šabatą, poilsio dienos paslaptimi.
Iš tikro tada visos „klipot“ atitrūko ir pasislėpė „didžiojoje bedugnėje“.
Todėl per Šabatą visi pasauliai pakyla į Acilut pasaulį,
ir tai – absoliučios vienybės paslaptis.
Ir mes turime pritraukti šį šventumą vykdydami dvi priedermes:
זכירה ושמירה – (zchira ve šmira) „prisiminimą“ ir „saugojimą“.