kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • Šabat Šalom!
  • !שבת שלום
  • Ir išsiuntė Jakovas prieš save pasiuntinius pas savo brolį Ezavą į Seiro žemę, Edomo laukus. Ir įsakė jiems sakydamas, šitaip kalbėkite mano ponui Ezavui, taip sako tavo tarnas Jakovas: Su Lavanu gyvenau nuo seniau iki dabar. (Berešit 32 – 4, 5)

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

 
 
 

Uždaryti užduotį






„Roš Ašana“ šventės aspektai

 

 

Kartą, prieš šofaro pūtimą, ravas Baruchas įėjo į Mokymo namus ir tarė vienam mokiniui:

„Dar yra penkios minutės iki šofaro pūtimo pradžios, tu dar gali padaryti „tšuvą“ (atgailą)...

Paklausė jo mokinys: „Dėl ko man atgailauti?“

Mokytojas atsakė: „Dėl to, kad neturi dėl ko atgailauti“...


Ravas Baruchas Šalomas labai griežtai žiūrėjo, jog Kidušas nebūtų atliekamas iki šofaro pūtimo.

Visi įprastai per Roš ašana šventę eina atlikti „Tašlicho“, tačiau jis šito nedarė.

Vietoje to, sėdėdavo su savo mokiniais ir su pokalbiais ir dainomis gilinosi į šventės vidinę prasmę.

„Tašlichą“ ant jūros kranto jis atlikdavo „Dešimties atgailos dienų“ laikotarpiu – būtent tą dieną, kai per „Slichot“ yra skaitoma apie 13 Kūrėjo gailestingumo savybių.


„Mūsų Tėve, mūsų Karaliau, padaryk tai dėl savęs, jei ne dėl mūsų“.

Ravas Baruchas taip paaiškino šiuos žodžius:

padaryk tai dėl savęs“ – duok mums jėgų ir noro padaryti tai dėl Tavęs, „jei ne“ – jei neduosi mums jėgų tam – tada bus aspektas „dėl mūsų“, tai reiškia, jog liksime tik savo egoistinio gavimo noruose.


Taip pat parašyta: „Karūnuojantis karalius“.

Ravas Baruchas taip paaiškino:

„Yra du Karaliai: Kūrėjas yra Karalius, ir „jecer ara“ („blogio instinktas“) taip pat vadinasi karalius – „senas ir kvailas karalius“.

Ir šis karalius nori valdyti žmogų.

Atrodytų, argi gali žmogus jo neklausyti, juk jis karalius?!

Todėl parašyta: „Karūnuojantis karalius“, t.y. žmogus turi žinoti, jog Kūrėjas pastatė šį karalių karaliauti virš žmogaus, tačiau žmogus turi melstis Kūrėjui, jog padėtų jam išsilaisvinti iš „seno ir kvailo karaliaus“ valdžios ir tarnauti tik tam, kuris „karūnuoja karalius“.


Kitą kartą ravas Baruchas Šalomas taip aiškino Gmaros pasakymą:

„Per Roš ašaną yra atverčiamos trys knygos: viena – absoliutiems nusidėjėliams, kita – absoliutiems teisuoliams, ir trečioji – viduriniesiems.

Absoliutūs teisuoliai iškart įrašomi ir užantspauduojami gyvenimui.

Absoliutūs nusidėjėliai iškart įrašomi ir užantspauduojami mirčiai.

O vidurinieji laukia nuosprendžio nuo Roš ašana iki Jom Kipurimo: nusipelno – įrašomi į gyvenimo knygą, nenusipelno – į mirties knygą“.

Ravas Baruchas paaiškino:

„Žmogus pats įrašo save į vieną iš šių knygų.

Jei žmogus pasiruošęs atsisakyti egoistinės meilės sau iš karto, tada jis pats prašo Kūrėjo, jog Jis įrašytų jo viduje esančius nusidėjėlius, t.y. savo egoistinės meilės mintis, į mirties knygą.

O jo viduje esantį teisuolį, t.y. norą visus veiksmus paskirti Kūrėjui – į gyvenimo knygą.

Vidurinysis yra tas, kuris dar negali apsispręsti, todėl jis laukia nuosprendžio“.  


Tie, kurie meldžiasi per Roš ašaną, prieš šventę turi pasiruošti tam, kad galėtų melstis.

Kiekvieno žmogaus viduje yra tas, kuris meldžiasi Kūrėjui dėl bendruomenės, tai yra dėl visų jos narių ir jų minčių.

Ir besimeldžiantis turi pasiruošti, kad galėtų ištarti žodžius:

„Įrašyk mus į gyvenimą“, nes meilė artimui vadinasi „gyvenimas“, o meilė sau – mirtis.

Žmogus natūraliai nenori anuliuoti savo valdžios ir savo egoistinės meilės.

Todėl reikia labai daug pastangų, kad sakantis maldą sutiktų ištarti „Įrašyk mus į gyvenimą“.