„Simchat Tora“
Per „Simchat Tora“ („Toros džiaugsmo“) šventę suvažiuodavo mokiniai, kurie
iki pat ryto mokindavosi apie šventės aspektus.
Jie neišvykdavo namo iki pat
šventės pabaigos.
Visą dieną praleisdavo kartu, šalia savo švento mokytojo priedermės džiaugsme – diena jiems pralėkdavo nejučia, kaip viena akimirka.
Ši šventė iš tikrųjų yra tikslas, į kurį nukreiptos visos šventinės tišrei
mėnesio dienos.
Šią dieną aukštutiniuose pasauliuose įvyksta Kūrėjo ir Šchinos
susijungimas, tada Kūrėjas sąlygoja gausybę – dieviško atsivėrimo šviesą – šventai
Šchinai, apjungiančiai visas Israelio sielas.
Ir tai yra visų švenčių tikslas – atvesti prie tokios būsenos, kad sielos, įjungtos Šchinoje, susijungtų su Kūrėju meilės ryšiu.
Šventas Ari pasakė („Šaar aKavanot „Šventumo vartai“): „Ši diena vadinasi
„Simchat Tora“ („Toros džiaugsmas“), nes Palaiminto Kūrėjo aspektas taip pat yra
ir Toros aspektas.
Vadinasi, Tora
džiaugiasi dėl to, kad gali sąlygoti šviesą savo „antrai pusei“ – tai yra
Šchinai.
Todėl tai yra „Toros džiaugsmas“.
O dėl ko mes turime džiaugtis?
Pasakė ravas Baruchas Šalomas:
„Jei mes
mylime karalių, tai mes džiaugiamės, tada kai jis džiaugiasi.
Tai reiškia, kad
mes džiaugiamės dėl to, kad Duodantis džiaugiasi, galėdamas duoti „apatiniams“.
To pavyzdį galime matyti pas chasidus: kai ravas apvesdina savo sūnų, visi jaučiasi
lyg jie patys vestų, visi džiaugiasi ir vaikšto apsirengę šventiškais drabužiais.
Paaiškinimas:
kadangi chasidai visiškai anuliuoja save prieš savo mokytojus, jie džiaugiasi
savo mokytojų džiaugsmu, kaip savo.
Ir tai yra natūralus dalykas.
Taip pat yra Kūrėjo ir žmogaus santykyje: kai žmogus anuliuojasi prieš Kūrėją, jis natūraliai džiaugiasi Kūrėjo džiaugsmu.
Pavyzdys:
Kartą pamatė, kaip vienas žmogus ypatingai džiaugiasi ir šoka su
Tora.
Paklausė jo: „Kodėl tu taip džiaugiesi?“
Atsakė tas žmogus:
„Pasiskolinau
iš draugo penkis tūkstančius dolerių, bet grąžinti skolos nenorėjau.
Todėl
draugas man pateikė teismo ieškinį.
Teisme buvau paprašytas prisiekti šventa
Tora, jog tikrai nesu skolingas draugui. Aš taip ir padariau – prisiekiau, jog
esu visiškai nieko jam neskolingas.
Ir taip išsilaisvinau nuo skolos mokėjimo.
Tad,
pasakykite man, kaip man nesidžiaugti Tora, kuri mane išvadavo nuo penkių
tūkstančių dolerių skolos?“
Ravas Baruchas pasakojo šį pavyzdį kiekvieną kartą,
kai norėdavo parodyti, jog yra tokių, kurie džiaugiasi Tora tik dėl to, jog ji
pildo jų egoistinę meilę sau.
O didžiausias paradoksas yra tame, kad
Tora yra absoliučiai prieš egoistinę meilę sau.
Tačiau tokie žmonės naudojasi ja, pamindami jos esminius principus vien dėl savo žemų troškimų pildymo.