kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • אמנם הדרך הראשונה (דרך תשובה להשגת הקדושה) היו דורכים בה אף בדורות הראשונים. רח''ו שערי קדושה Tačiau pats patikimiausias (šventumo pasiekimui) yra „atgailos“ kelias, kuriuo ėjo visų kartų didieji šventuoliai. (rabi Chaimas Vitalis „Šventumo vartai“)

שמעתי ב  

„Šamati“ 2

ravas Baruchas Ašlagas (tai, ką girdėjo iš Baal Sulamo)

 
 
 

Uždaryti užduotį





                                                   „Šchina tremtyje“


Šventasis Zoharas sako:
„ Jis – Šochen (Kūrėjas,Užpildantis), Ji – Šchina (Dieviškas buvimas, Užpildymas).
Tačiau apie aukštutinę šviesą pasakyta, kad nėra joje pakitimų, kaip pasakyta:
„Aš (vardo) Havaja nepakeičiau“ (Malachi 3).
Tai reiškia, kad visi vardai ir pavadinimai liečia tik „indus“, ir tai – „noras gauti“.


Tai ir sudaro malchut – viskas kas yra sukurta,
ir iš ten – iš dvasinių pasaulių, viskas „nusileidžia“ į mūsų, materialų pasaulį.
Iš tikro visa kūrimo pradžia prasideda nuo malchut, kuri yra pasaulių sukūrimo pradžia ir tęsiasi iki kūrinių, o visa tai ir vadinasi vardu „Šchina“.
Ir esmė ta, kad šviesa turi šviesti malchut visu tobulumu.


Tai reiškia, kad šviesa, šviečianti induose, vadinama vardu „Šochen“, o indai bendrai yra vadinami „Šchina“.
Todėl šviesa – „Šochen“ užpildo „Šchina“ – indus,
t.y. šviesa vadinama „Šochen“, tvyro induose, kurie bendrai yra vadinami „Šchina“.


Ir prieš tai, kai šviesa gali šviesti induose visu tobulumu, šis laikas vadinamas „ištaisymo laikas“.
Tai reiškia, kad mes atliekame ištaisymus, kad šviesa galėtų šviesti juose visu tobulumu.
Tačiau iki to laiko ši būsena vadinama „Šchina tremtyje“, t.y. aukštutiniuose pasauliuose kol kas nėra tobulumo.


Iš tikro „apačioje“ – mūsų pasaulyje aukštutinė šviesa turi pasireikšti „nore gauti“.
Tačiau „noras gauti“ turi būti praeiti ištaisymą, t.y. „įsigyti“ sąlygojimo intenciją, kad jame galėtų šviesti šviesa.
Tačiau dabar noras gauti pripildytas žemais ir tuščiais dakykais, todėl visa tai neduoda vietos pasireikšti „Dangaus garbei“.
Tai reiškia, kad ten, kur „širdis“ turi būti Kūrėjo šviesos buvimo vieta, širdis tapo „atliekų“ ir „šiukšlių“ vieta.


Iš tikro žemi troškimai užėmė visą širdį ir tai vadinasi שכינתא בעפרא „Šchina dulkėse“, nes „Šchina“ nuleista iki žemės.
Tai reiškia, kad kiekvienas žmogus niekina šventus dalykus, ir neturi noro bei troškimo „pakelti“ juos nuo žemės.
Ir kai mes renkamės niekingus dalykus, tuo mes sąlygojame „Šchinai“ skausmą, nes niekas neįsileidžia „Šchinos“ į širdį, kad ten būtų Kūrėjo šviesos buvimo vieta...