• עֹושֶׂה מַלְאָכָיו רוּחוֹת; מְשָׁרְתָיו, אֵשׁ לֹוהֵט, יָסַד אֶרֶץ, עַל מְכוֹנֶיהָ; בַּל תִּמּוֹט, עוֹלָם וָעֶד. תהלים קד – ד', ה', זוהר, בהעלותך, פסח במועדו ופסח שני Padaro Savo angelus dvasiomis, savo patarnautojus liepsnojančia ugnimi, įtvirtina žemę taip, kad per amžius nepajudėtų. (Tehilim 104).

הסולם, פרקי חיים של הרב ברוך שלום הלוי אשלג 

„Hasulam“, rabi Baruch Šalom aLevi Ašlago biografija

ravas Abrahamas Mordechajus Gotlibas

Švento Ari didumas

Didelės Kūrėjo malonės dėka nusipelnėme Baal Šem Tovo „veido šviesos”, kurios galingumas ir šventumas yra didesnis už viską, ką tik galima įsivaizduoti ir pasakyti.

Ir tai įžvelgė tik tie „nusipelnę”, kurie naudojosi jo „šviesa”, kiekvienas skirtingu dydžiu, t.y. pagal tai, kiek galėjo „priimti į širdį”.

Iš tikro Baal Šem Tovo mokymas ir išminties šviesa yra „pastatyti” ant Ari „šventųjų pagrindų”, ir skiriasi tik abiejų išminčių mokymo pateikimas.

Tai galime suprasti iš pavyzdžio.

Kai žmogus skęsta upėje ir kapanojasi, jis tai pakyla, tai nusileidžia.

Todėl kartais yra matomi tik galvos plaukai, ir tada galima pagriebti žmogų už „galvos” plaukų ir ištraukti.

Tačiau kartais žmogus iškyla visu kūnu, todėl galima žmogų pagriebti ir išgelbėti apsikabinus už „širdies”, t.y. apsikabinus per krūtinę.

Taip ir dabar, kai Izraelio (Isra El, tiesiai į Kūrėją) žmogus yra nugrimzdęs į „piktus” tremties „vandenis”, jis kartais „iškyla”, o kartais „nusileidžia”.

Ir ne visi laikai vienodi, t.y. Ari laikais buvo matoma tik „galva”, todėl Ari stengėsi išgelbėti mus per „galvą”, t.y. protą.

Tačiau Baal Šem Tovo metu buvo „pakilimas”, todėl galima buvo išgelbėti per „širdį”, t.y. jausmus, ir iš tikro tada buvo didelis „sugrįžimo” (tšuvos, atgailos) metas.

(Kartą ravas Baruchas pasakė: „Šventasis Ari – Toros aspektas, o Baal Šem Tovas – širdies aspektas. Jie abu – „supratimo („pasiekimo”) indai”: suvokimo protu ir pajautimo širdimi”).  

Tačiau dvasiniuose pasauliuose pasisuko „ratas“, ir mūsų karta iš „aukšto kalno“ nukrito į „gilų griovį“.

Ir dar priedo prisidėjo tautų priešiškumas mums (judėjams), kuris „supainiojo“ visą pasaulį.

Iš tikro, kai labai išaugo žmonių poreikiai, o protas liko „trumpas“, viskas išsikreipė „materialumo“ nešvarumu.

Ir dabar „materialumas“ užėmė didelę žmogaus sąmonės dalį, todėl „vergai joja ant arklių, o kunigaikščiai vaikšto pėsti“.

Taigi dvasiniuose pasauliuose išsipildė viskas, kas parašyta Talmudo traktate „Sota“.

Todėl vėl atsirado „geležinė pertvara“ dabar jau ir šiai didelei Baal Šem Tovo „šviesai“.

Kaip jau sakėme, kad ši „šviesa“ siekė mūsų „Galutinį išsigelbėjimą“.

Tai reiškia, kad mūsų kartos išminčiai nepatikėjo į išsigelbėjimo galimybe, nes neįžiūrėjo Baal Šem Tovo „šviesos“ ir visų akys „užtemo“ šiam gerumui.

Ir visa tai matydamas, pasakiau: „laikas veikti“, todėl nutariau plačiai atverti Ari išminties „vartus“, nes tik ši išmintis yra labiausiai tinkama mūsų kartai.

Iš tikrųjų matome Baal aSulamas liudijimą, jog didelis progresas (postūmis) mūsų kartoje gali ateiti tik Ari raštų šviesos dėka, ir niekaip kitaip.

Todėl Baal aSulamas dėjo didžiules pastangas, kad paaiškintų Ari raštus.

Ir viso jo darbo bei pastangų kulminacija buvo knyga „Mokymas apie dešimt sfirot“, kurios pagrindas yra Ari žodžiai.