kryptis – Baal Sulamas (Baal Sulamo)
Vidinės toros studijų centras, vidinės Toros mokymo namai
  • ואחר, שהתנאים האלו הביאו את החברה לקטטות גדולות, שסכנו את כללות החברה - צמחו ונתגלו עושי השלום. בעה''ס, השלום בעולם Ir kai visa tai atvedė visuomenę prie didelio susipriešinimo, sukėlusio pavojų bendram visuomenės egzistavimui, atsirado „taikdariai“. (Baal Sulamas „Taika Pasaulyje“)

אחור וקדם צרתני  

„Iš priekio ir iš užpakalio apglėbei mane“

Jehuda Ašlagas (Baal Sulamas)

 
 
 

Uždaryti užduotį




                                                                8.


                                      Dvi priešingybės vienoje vietoje


Išminčiai paaiškino pasakymą:
„Žmogų ir gyvulį gelbsti, Kūrėjau“ (Tehilim 36 – 7).
Tai liečia tuos protingus žmones,
kurie laiko save paprastais, kaip gyvuliai.
Iš tikro jie sujungia dvi priešingybės į vieną.


Pavyzdžiui parašyta:
„Jei nėra miltų, nėra Toros, jei nėra Toros, nėra miltų“ (Avot 3 – 17).
Pirmas požiūris, tai „gyvuliškas” protas,
t.y. visų priimtinas požiūris.


Antras požiūris, tai Toros logika.
Iš tikro, ar gali Tora atnešti miltų?
Tačiau pagal Torą Kūrėjas neatsitraukia nuo pasaulio valdymo nei akimirkai.
Taip pat Kūrėjas daro gera tiems,
kurie vykdo Jo norą,
ir taip pat girdi jų maldas.


Todėl tas, kuris nusipelnė, kad visas jo darbas būtų tik Toroje,
visai neturi dirbti žemiškus darbus.

Iš tikro toks žmogus paprašys pas tą, kuris turi, ir šis duos jam.
Kaip parašyta:
„Dėl to kad jie chasidai, jų Tora išlieka ir jų darbai yra palaiminami“(Talmudas 32 – 2).
Apie tai mums ir sako tana (mokytojas): „Jei nėra miltų“.
Iš tikro pats norimiausias ir optimaliausias būdas yra sujungti kartu šias dvi sąvokas.
Tai reiškia, kad reikia save laikyti „gyvuliško“ proto lygio ir žinoti,
kad „Jei nėra miltų, nėra Toros”.
Todėl stengtis visu „gyvulišku“ protu užsidirbti maisto pragyvenimui.
Tačiau pagal Toros logiką reikia galvoti:
„Ne pagal arklio stiprumą ir raitelio veržlumą yra vertinamas žmogus.
Kūrėjas laukia bijančių Jo ir tikinčių Kūrėjo gerumu“ (Tehilim 147 – 10,11).


Iš tikro kam žmogui stengtis ir lakstyti po turgų,
bei tikėtis pagalbos iš žmonių?
Geriau jam užsiiminėti Tora,
bijoti Kūrėjo ir tikėti Jo gerumu.
Juk „ne pagal stiprumą ...vertinamas žmogus“.
Tačiau tana mus moko,
kad reikia visomis jėgomis stengtis dėl miltų,
nes be jų nėra Toros.
Ir geriau jau sugadinti vieną Šabatą,
tam kad galėtum laikytis daug Šabatų…
Tačiau su visu tuo reikia labai aiškiai žinoti,
kad „Jei nėra Toros, nėra miltų“.
Iš tikro ne pastangos paprastame darbe atneša miltų,
o tik Toros laikymąsis ir Dangaus baimė,
nes „ne pagal jėgas vertinamas žmogus“.
Ir tai dvi priešingybės, susijungiančios vienoje vietoje.
Tai reiškia, kad darydamas „gyvuliškus“ veiksmus ir kartu žinodamas,
kad jie nieko verti, nes viskas vis tiek ateina tik „nuo Karaliaus stalo“,
toks žmogus skaitosi absoliučiai tobulas.


Apie tai parašyta:
„Palaimintas žmogus, kuris pasitiki tik Kūrėju,
ir nepasitiki materialiom tuštybėm“(Tehilim 40 – 5).
Iš tikro žmogus apjungia du dalykus:
pasitikli Kūrėju, ir iš visų jėgų stengiasi uždirbti duoną namams.
Tačiau žmogus žino, kad jo pastangos užsidirbti duoną paprastu darbu yra antraeilės,
ir svarbiausia yra pasitikėjimas Kūrėju.
Ir suprask.


Parašyta:
„Neatsitrauks nusidėjėlio lazda nuo teisuolių dalies“ (Tehilim 125 – 3),
Iš tikro nusidėjėlių ir teisuolių veiksmai yra panašūs.
Ir suprask.
Tačiau kodėl taip yra?
Parašyta toliau:
„Kad neištiestų teisuoliai rankos į nusikaltimą“,
Iš tikro žmonės, pilnai priimantys ant savęs Dangaus karalystės jungą,
žino kiek tai duoda galios.


Ir viso šio dalyko tikslas yra tas,
kad išsiaiškinti teisuolio tikėjimo Kūrėju dydį.
Todėl nors Kūrėjas žino visas mintis,
žmogui reikalinga veiksmų analizė,
kad būtų aišku pačiam teisuoliui.
Juk materialumo prigimtis yra ta,
kad ji neleidžia teisuoliui tikėti,
kol jis nepamato akivaizdžiai savo akimis.
Todėl teisuolis visada bijo,
kad nusidėtų ir nenukristų iš savo pakopos veiksmo metu.
Ir suprask.